„Taip, jis bus parduotas. Tikimės, kad jau ketvirtą šių metų ketvirtį, jeigu suvaldysime visus dokumentus, pateiksime jį pardavimui“, – BNS sakė Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.
Pasak jos, įmonė gavo oficialų raštą iš Vyriausybės, kad pastatas būtų rengiamas parduoti.
„Kadangi tiek Vyriausybė, tiek Kultūros ministerija nesurado kelių, kaip šį pastatą įveiklinti, mes gavome oficialius raštus, kad galime jį rengti pardavimui“, – tvirtino V.Budrienė.
Lietuvos pašto atstovė priminė, kad unikalus pastatas siūlytas ir Kauno miesto savivaldybei, tačiau ši atsisakė.
„Paštas jo niekaip negali išlaikyti, neturi tam finansinių galimybių. Mūsų požiūriu, geriausia, ką gali padaryti paštas, tai parduoti jį protingam, tikrai geram investuotojui, kuris atvers šio unikalaus pastato duris visuomenei“, – teigė V.Budrienė.
Jos teigimu, kadangi pastatui suteiktas kultūros paminklo statusas, tai turėtų užtikrinti jo apsaugą.
„Manau, kad tai yra toks unikalus pastatas, kad abejoju, jog investuotojas jį pirks tam, kad pakabintų spynas“, – svarstė V. Budrienė.
Kai bus turtas įvertintas, parengti reikiami dokumentai, bus skelbiamas viešas aukcionas Kauno centriniam paštui parduoti.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius tvirtino, kad dabar ieškoma investuotojų šiam pastatui.
„Dabartiniu metu ieškoma suinteresuotų investuotojų, kurie galėtų pagal kultūros paveldo reikalavimus pasiūlyti veiklą. Tačiau tai yra privatizavimo būdas“, – šią savaitę per Vyriausybės valandą Seime teigė ministras.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių.
Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą.
Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta, kai sausio viduryje čia įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.
Kilus pasipiktinimui dėl netinkamai prižiūrimo išskirtinės architektūros pastato, Lietuvos paštas siūlė Kauno centrinio pašto rūmus parduoti, tačiau dalis kauniečių tam prieštaravo, ragindami valstybę susirūpinti nacionaliniu lygmeniu svarbiu objektu ir pasirūpinti jo atgaivinimu.
Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad pastatas turi likti valstybės nuosavybe.
„Vyriausybė jaučia pareigą jį išsaugoti, nes Kauno centrinis paštas yra ne tik „legendinė“ vieta daugeliui kauniečių, bet ir vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių statinių. (...) Esu tikras, jog šis kultūros paveldo objektas turi likti valstybės nuosavybe ir būti sėkmingai pritaikytas jos reikmėms“, – šių metų vasarį platintame pranešime spaudai sakė S.Skvernelis.
Jis yra teigęs, kad šiame pastate galėtų įsikurti valstybinės įstaigos ar jų padaliniai, kurių veiklai nėra svarbi vieta.
