Pasak „Ober-Haus“ generalinio direktorius Remigijaus Pletero, lokacija yra esminis nekilnojamojo turto kriterijus. Visi kiti dalykai – tokie, kaip energinio naudingumo klasė, išplanavimas ar langų orientacija – jau yra antraeiliai. Pastatai ir aplinka gali keistis, tačiau pati vieta visada išliks ta pati.
Tam pritaria ir „Realco“ pardavimų vadovas Marijonas Chmieliauskas, teigdamas, kad projekto vieta yra vienas iš esminių faktorių, sąlygojančių būsto kainą. Tačiau tuo pačiu jis prideda, kad kliento požiūriu, aspektai, kurie apibrėžia vietą kaip gerą, gali būti labai individualūs.
„Tai labai priklauso nuo gyvenimo būdo. Vieniems svarbiau yra gyvenimo tempas: greitai pasiekiama darbo vieta, mokykla, vaikų darželis ar kavinės ir kiti socialiniai objektai, gera infrastruktūra. Kitiems labiau norisi šalia namų turėti gamtos plotelį, laikyti šunį ar gyventi tiesiog daug erdvesniame būste – natūralu, kad senamiestis tokių poreikių neatitinka”, – kalbėjo M.Chmieliauskas.
Didžioji dauguma norėtų gyventi arčiau centro
Vis dėlto, pasak R.Pletero, absoliuti dauguma miestų gyventojų tiek Vilniuje, tiek kituose didžiuosiuose pasaulio miestuose pageidautų gyventi arčiau centro. Jis pabrėžia, kad centre ir aplink centrą esantys rajonai visada laimi prieš miesto periferijoje esančius objektus.
„Tai reiškia greitą ne tik prekybos centrų, bet ir vadinamųjų istorinių ar socialinės paskirties objektų pasiekiamumą. Retas kuris rinktųsi butą Pilaitėje vietoje Gedimino prospekto. Tai yra visuotinai priimta taisyklė, nors, aišku, tai nereiškia, kad ji galioja absoliučiai kiekvienam žmogui“, – sakė specialistas.
Paprastai net tokie trūkumai kaip nepatogumas ir brangumas laikyti automobilį, aukštesni triukšmo ar užterštumo lygiai tampa ne tokie svarbūs, jei tai yra vieta arčiau centro. Žinoma, tai sąlygoja ir nekilnojamojo turto kainą, kuri artėjant link centro kyla. Lyginant kvadratinio metro kainą senamiestyje ir miesto pakraščiuose, ji gali skirtis ir 3-4 kartus.
Taigi pajamų faktorius niekur nedingsta ir dėl šios priežasties dažnai būstas pasirenkamas toliau nuo miesto centro. Turbūt niekas savo noru neleistų kiekvieno ryto kamščiuose ar keliautų per pusę miesto, norėdamas pasiekti darbą bei kitas reikiamas vietas.
„Kaip bebūtų, tai yra tokia investicija, kuri laikui bėgant vertės nepraras, o butas arti centro visada bus paklausus net vėliau panorėjus jį parduoti ar išnuomoti“, – teigė „Ober-Haus“ generalinis direktorius.
Aukso vidurys – gamtos apsuptis vidury miesto
Vienas iš projektų, siekiantis patenkinti daugelio šiuolaikinių vilniečių poreikius, yra naujasis „Linkmenų ežerų“ kvartalas, esantis šiaurinėje Šnipiškių dalyje. Marijono Chmieliausko teigimu, ši strategiškai puiki vieta buvo pasirinkta kaip aukso vidurys siekiant atliepti abu norus: gyventi arti centro ir turėti gamtos lopinėlį šalia namų.
„Šioje miesto vietoje gerai išvystyta tiek socialinė, tiek ir transporto infrastruktūra. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir gamtos elementas. Senosios Neries vagos palikti ežerėliai yra tikrai įdomus gamtos darinys, kuris patenkina žmonių, norinčių būti arčiau gamtos, poreikius. Šie aspektai buvo vieni pagrindinių, kodėl kvartalui buvo pasirinkta ši vieta“, – pasakojo „Realco“ pardavimų vadovas.
„Ober-Haus“ generalinio direktoriaus nuomone, tokie besivystantys rajonai, kaip atsinaujinanti Šnipiškių dalis, turi labai dideles perspektyvas. Žaliosios zonos, arti esantys prekybos centrai ir pėsčiomis per maždaug 15 minučių pasiekiama centrinė miesto dalis, pasak pašnekovo, yra labai reikšmingi privalumai.
„Linkmenų ežerai“, galima sakyti, yra centrinė miesto dalis, kurioje dažnai galima apsieiti be visuomeninio ar asmeninio transporto. Manau, kad investicijos šioje miesto dalyje ateityje niekas nesigailės“, – teigė R.Pleteras.
