„Lietuvos rinkoje jau turime reikšmingą projektų kiekį. Nuosekliai augant mūsų fondų aktyvams ir jų apimtims, ieškome naujų investavimo krypčių. Šis projektas Rygoje yra vienas pirmųjų žingsnių plečiant investicijų geografiją į nekilnojamojo turto vystymą. Tai yra pirmoji bendrovės komercinio NT vystymo investicija ne Lietuvoje“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ direktorius Domas Kačinskas.
Objektą įsigijo fondas „Lords LB Special Fund V”, kuris įkurtas investuoti į nekilnojamojo turto projektus Latvijoje. Siekiamas jo dydis yra 20 mln. eurų, o maksimalus – 40 mln. eurų. Fondas veiks mažiausiai 8 metus ir daugiau nei 200 mln. eurų į projekto vystymą investuos keliais etapais.
Šalia Rygos Vanšu tilto esantį 5,8 ha ploto sklypą investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas „Lords LB Special Fund V” įsigijo nuosavybės teise ir visais pastatais esančiais sklype. Šiuo metu čia stovi buvę Spaudos rūmai ir nebeveikianti spaustuvė. Pastatų likimas paaiškės patvirtinus sklypo vystymo koncepciją. Pagal galiojančius reglamentus, šioje vietoje galima vystyti daugiau nei 100 tūkst. kv. m ploto NT objektus.
Projektui Rygoje vadovaus buvęs „East Capital“ partneris Aivaras Abromavičius.
„Latvijoje investuoju nuo 1996 metų, kuomet dirbau „Hansabank”, todėl ši rinka yra gerai pažįstama. Šiuo metu Latvijos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje, todėl matome puikias galimybes A klasės biurų rinkoje”, – sakė šio projekto vadovas ir stebėtojų tarybos pirmininkas A.Abromavičius.
Anot jo, šiame projekte dalyvauja investuotojai iš Švedijos, Danijos bei Baltijos šalių.
„Lords LB Asset Management“ yra Lietuvos Banko licencijuota investicijų valdymo bendrovė, nuo 2008 m. teikianti paslaugas instituciniams ir privatiems investuotojams. Iš viso „Lords LB Asset Management“ valdo 14 fondų: 9 nekilnojamojo turto fondus, 3 privataus kapitalo fondus ir 2 energetikos ir infrastruktūros fondus. Bendra fondų valdomo turto vertė 2016 metų gruodžio pabaigoje siekė 310 mln. eurų.
