M.Drėmaitę kalbino Lietuvos architektų rūmų (LAR) kultūros projektų vadovė dr. Julija Reklaitė ir pokalbį su ja žiniasklaidos priemonėms išplatino LAR.
M.Drėmaitės teigimu, šis pastatas yra vienas vertingiausių, jei ne pats vertingiausias, tarpukario Vilniaus moderniosios architektūros statinys.
„Tai – tam tikra laiko kapsulė (nepaisant to, kad keletas elementų – sukamosios durys, lenkti langų rėmai, kai kurios vidaus detalės jau yra sunaikintos). Čia vis dar yra išlikę labai daug autentiškos medžiagos, planavimo sprendimų ir netgi funkcija (poliklinika, vaistinė). Kito tokio avangardiško, modernaus pastato pavyzdys būtų nebent mokykla Liepkalnio g. 18 (suprojektuota žymaus lenkų modernisto Romuald Gutt), apie kurią dar labai mažai yra žinoma“, – kalba ji.
M.Drėmaitės įsitikinimu, pastato esančio adresu Gedimino pr. 27 tiek architektūra, tiek statyba labai gera ir kokybiška.
„Manyčiau, kad jis (pastatas Gedimino pr. – 15min past.) atspindi entuziastingą jaunystės polėkį ir drąsą dalyvaujant pirmuose architektūriniuose konkursuose. Pastate matyti daug drąsos. Karkasas yra gelžbetoninis, susižavėjimą naujomis medžiagomis išduoda ir gelžbetoninis poliklinikos įėjimo stogelis, ir labai daug stiklo. Išorės apdailos elementai – smiltainis, tašytas akmuo, įvairių spalvų rupus tinkas rodo glaudžias sąsajas su varšuvietišku modernizmu, kuriame naudotos panašios apdailos medžiagos. Iš karto pasakytum, kad tai ne Kauno modernizmas, kuriame daug spalvoto tinko, lipdybinio dekoro, ornamentikos, tačiau visai nerastume smiltainio plokščių ar tašyto akmens apdailos“, – aiškino architektūros istorikė.
Pasak M.Drėmaitės, šiame pastate svarbi medžiagų estetika ir faktūra – šios detalės turi būti saugomos.
„Apskrito plano kolonos, kurios iš išorės pereina į vidų (nes jos yra karkaso dalis), vestibiulį nuo gatvės skirianti lenkta stiklinė siena, virš atviro praėjimo su kolonomis pakabintas sunkus stačiakampis korpusas demonstruoja konstrukcijų ir medžiagų naujumą, o atviras praėjimas – socialinį atvirumą, kai erdvės persilieja, vieša erdvė persilieja iš išorės į vidų, jas skiria tik lenkta skaidri stiklo siena. Tai tarptautinė modernizmo kalba, kurios prototipą galime matyti Le Corbusier 1928 m. projektuotoje Villa Savoye.
Jei pažvelgtume į tarptautinį modernizmą, ne tik Prancūzijos ar Varšuvos, tų lenktų atitrauktų stiklo sienų rastume labai daug. Kauno modernizmui jos nebūdingos, o štai Vilniuje – yra. Todėl tos atviros erdvės negali būti uždaromos, net jei tai stiklas. Tai nebuvo architekto klaida ar pražiopsotas „naudingas plotas“, tai sąmoningas sprendimas, turintis prasmę“, – aiškino ji.
Be to, ji atkreipia dėmesį, kad iš A. Jakšto g. pusės yra iškasta duobė ir įstatyti laiptai.
„Dabar net nuėmus įstiklinimą, nebebus galimybės laisvai praeiti. Apgailėtina, bet šiame pastate vertingosios savybės naikinamos po truputį. Pavyzdžiui, 2012 m. į saugomų vertybių sąrašą buvo įrašytos sukamosios durys, kurios buvo vienos iš labai retų išlikusių Vilniuje, dabar jų nebėra, likęs tik apskrito plano tambūras. Pagrindinio įėjimo mozaikinėse grindyse dar galima matyti buvusių durų vietos kontūrą. Taip pat išnyko vertingos medinės langų konstrukcijos, dvigubi langai nudažyti pagal to laiko madą – iš vidaus baltai, iš išorės tamsiai. Jie irgi buvo išlupti ir įdėtas pilko rėmo stiklo paketas“, – M.Drėmaitė sakė J.Reklaitei.
Primename, kad praėjusių metų gruodį LAR pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Gedimino pr. 27, Vilniuje esančio kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių naikinimo. Rūmai kreipėsi į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ atitinkamų nuostatų atitikties Statybos įstatymui įvertinimo.
15min primena, kad pastatų komplekso administracinis pastatas, adresu Gedimino pr. 27, pastatytas 1938 metais pagal architektų Stanislavo Mužinskio ir Ježio Soltano projektą, o į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktas 1993 metais.
Be kitų svarbių ir saugotinų dalykų, Kultūros paveldo vertybių registre rašoma, kad šio pastato vertingosios savybės – „fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūros tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis PR (pietryčių – 15min) pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis“.
Diskusija socialiniame tinkle „Facebook“ dėl įstiklinto pastato fasado kilo birželio viduryje.
Patalpų savininkas, bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ vadovas Kazimieras Musteikis 15min anksčiau teigė, kad visi parašai pastato remontui gauti dar 2014 metais ir tuomet jokių problemų juos gaunant nebuvo.
„Ten mūsų teritorija, mūsų žemė. Privatizuodami šitą pastatą nupirkome iš valstybės žemę. Sumokėjome labai didelius pinigus valstybei ir darome savo teritorijoje tą, ką suderinome su institucijomis. 2014 metais mes suderinome, viską turime, visi parašai suderinti“, – sakė jis.
