Tuo tarpu būsto segmente, anot M.Kulboko, turėtų įvykti natūralus rinkos susitraukimas, o plėtotojai vėl pasiūlyti ekonominių būstų.
84 proc. plėtotojų praėjusių metų planai ir lūkesčiai įvykdyti arba viršyti“, – sakė M.Kulbokas.
„Diskusijoms dėl rinkos kaitimo ar net galimo burbulo formavimosi yra pakankamai pagrindo, nes rinkos dalyviai elgiasi keistai drąsiai, o pasiūlos augimo tempai 2016 metais buvo rekordiniai praktiškai visuose nekilnojamojo turto segmentuose. Todėl nestebina, kad 84 proc. plėtotojų praėjusių metų planai ir lūkesčiai įvykdyti arba viršyti“, – BNS sakė M.Kulbokas.
„Tačiau plėtotojų aktyvumas yra tik labai koncentruotame segmente Vilniuje ir nebent Kaune. Kita Lietuvos dalis nesulaukia tokio plėtotojų dėmesio dėl demografinės situacijos ir migracijos į Vilnių, kur generuojama didžiausia BVP dalis“, – pridūrė jis.
Anot analitiko, praėjusiais metais itin augo biurų pasiūla bei paklausa, o intensyvi šio segmento plėtra užprogramuota ir 2017–2018 metais. Tačiau norint imtis naujų biurų projektų plėtotojams reikėtų itin gerai pagalvoti.
Ko gero reikėtų jau ne devynis kartus pamatuoti, o šimtą kartų pagalvoti prieš imantis plėtoti biurų projektą“, – tvirtino M.Kulbokas.
„Metai buvo išskirtiniai: Vilniuje pasiūla išaugo 84,4 tūkst. kv. m, tačiau maloniai nustebino ir paklausa, kuri pastarojo dešimtmečio vidurkį padidino dvigubai – iki 70 tūkst. kv. m. Biurų rinka intensyviai plėsis ir 2017-2018 metais, ji Vilniuje ir Kaune yra didžiausi dirgikliai plėtotojams. Vis dėlto vertinant paklausą artimiausiems 2-3 metams, ko gero reikėtų jau ne devynis kartus pamatuoti, o šimtą kartų pagalvoti prieš imantis plėtoti biurų projektą“, – tvirtino M.Kulbokas.
Pasak jo,natūralu, kad techninius ir žmogiškuosius išteklius išauginę plėtotojai dairosi projektų kituose anksčiau primirštuose segmentuose – pavyzdžiui, industriniame. Jiems patraukli ir aktyvi prekybos tinklų plėtra.
„Pernai vyko intensyvūs prekybos centrų rekonstrukcijų, plėtros ir modernizavimo darbai, tačiau plėtotojų vaizduotę skatina ir prekybos tinklų, pavyzdžiui „Maxima“ ar „Lidl“ parduotuvių rekonstrukcija bei statybos. Žinoma, po 2016 metais įvykusio butų pardavimų šuolio neišvengiama namų apyvokos ir statybos prekių parduotuvių, tokių kaip, „Ermitažas“, „Senukai“, „Depo“ plėtra“, – sakė M.Kulbokas.
Anot jo, itin didelio plėtotojų susidomėjimo praėjusiais metais sulaukęs viešbučių segmentas jau nebe toks patrauklus.
„Per artimiausius 2-3 metus Vilniaus rinkai naujuose ir išplėstuose viešbučiuose turėtų būti pasiūlyta 1,8 tūkst. kambarių. Nutiko paprastas ir akivaizdus dalykas: vienu metu rinkoje startavo pakankamai daug projektų, todėl lūkesčiai šiam segmentui išblėso. Kita vertus, sprendimas investuoti į viešbučius, kurių atsipirkimo laikotarpis gana ilgas ir siekia 15–20 metų, rodo rinkos brandą ir vystytojų norą diversifikuoti investicijas“, – pabrėžė M.Kulbokas.
Jo teigimu, daugiabučių plėtros apimtys ateityje turėtų mažėti, rinka natūraliai trauktis.
„Praėjusiais metais stipriai išaugęs būsto sandorių skaičius šiemet galėtų grįžti į tvarią vystymosi stadiją ir kristi apie 10-12 proc., bet išlaikyti 2015 metų tempą. Galimas natūralus rinkos susitraukimas nuo rekordinių pardavimų plėtotojams reikš statybos apimčių mažinimą žvelgiant dar toliau ir į 2018 metus. Tai natūralus procesas ir ko gero panikai pagrindo nėra“, – prognozavo M.Kulbokas.
Pasak analitiko, plėtotojų prognozės, jog šiemet populiariausias bus mažo ploto ir nebrangus būstas rodo, kad vyksta rinkos susibalansavimas.
„Pavyzdžiui, namų ir kotedžų pardavimai turėtų kristi mažiau, apie 3–5 proc., nes pirkėjai vis dažniau patrauklesnių pasiūlymų randa atokiau nuo miesto centro, kur yra daug naujų vystytojų projektų. Tad plėtotojai, matydami nišą tarp mažesnes pajamas gaunančių pirkėjų, priversti laikantis tvarioms kainoms mažinti butų plotus, tam kad būstai būtų įperkami. Vyksta rinkos susibalansavimas po kelerių metų aktyvios plėtros vidutiniame ir prabangiame segmentuose. Todėl plėtotojams tenka atsigręžti ir į ekonominį segmentą“, – tvirtina M.Kulbokas.
