Vyriausybės programos 157.6 punkte yra numatyta klampią statybų biurokratiją pakeisti inovacijomis ir skaitmeninimu, parengti statybų kodeksą, kuriame būtų nustatytos aiškios ir nuoseklios statybos ir pastatų projektavimo bei eksploatavimo taisyklės. Inovacijomis, skaitmeninimu ir šiuo naujuoju kodeksu siekiama šalinti trukdžius, su kuriais statybos sektoriuje susiduria tiek vystytojai, tiek projektuotojai bei statybos rangovai, statybos techninė priežiūra ir kiti statybos dalyviai.
Trūksta skaidrumo ir atsakomybės
Pirmas klausimas, į kurį būtina atsakyti: kokio pokyčio iš tikrųjų reikia, kad Lietuvoje būtų pašalintos administracinės ir teisinės kliūtys sklandiems statybos procesams? Ar pokytis teisinėje sistemoje turi būti sistemiškai reformuojant pačius įstatymus ir kitus teisės aktus? Ar tikrai reikalingas materialinis Statybos teisės kodifikavimas (teisės aktų sisteminimas), ar vis tik silpnoji vieta yra ne tiek patys teisės aktai, kiek jų įgyvendinimas, statybos ir su ja susijusių sričių viešasis administravimas?
Kokio pokyčio iš tikrųjų reikia, kad Lietuvoje būtų pašalintos administracinės ir teisinės kliūtys sklandiems statybos procesams?
Sprendžiant šiuos klausimus būtina įvertinti vis dar žemą viešojo administravimo kultūrą, kai dažnai nesilaikoma net ir esminių viešojo administravimo principų reikalavimų, tokių kaip skaidrumas, atsakomybė už priimamus sprendimus, objektyvumas, nepiktnaudžiavimas valdžia ir kt.
Aplinkos ministerija vasario 1-ąją paskelbė viešąsias konsultacijas dėl siūlomų Statybos kodekso koncepcijos alternatyvų ir paprašė, kad per pakankamai trumpą laiką, iki vasario 15-osios, tikslinės grupės ir suinteresuota visuomenė pateiktų turimus pasiūlymus.
Vos dvi savaitės yra itin trumpas laikotarpis pateikti profesionalią nuomonę dėl šios koncepcijos, kadangi statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai, apimantys ne tik patį statybos procesą, bet ir teritorijų planavimą, poveikio aplinkai vertinimą, projektavimą, statinių naudojimą ir kitas su statyba ir statiniais susijusias veiklos sritis. Šie santykiai taip pat apima nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo darbus bei statybą saugomose teritorijose. Šiuo metu Lietuvoje tai reguliuoja daugiau nei 20 skirtingų įstatymų ir nesuskaičiuojama daugybė poįstatyminių teisės aktų.
Aplinkos ministerija siūlo tris alternatyvas
Aplinkos ministerijos pranešime nurodomi du Statybos kodekso rengimo etapai: kodekso koncepcijos parengimas (projektas, apimantis tris galimas koncepcijos alternatyvas) ir paties kodekso parengimas.
Iš viso pristatomos trys Statybos kodekso koncepcijų alternatyvos. Pirmoji yra plataus masto reforma, kurios metu būtų peržiūrėti visi teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto projektų vystymą, pradedant teritorijų planavimu ir baigiant statinių naudojimo taisyklėmis. Rezultatas – Statybos kodeksas, apimantis visus teisės aktus (nuostatas), kuriais reglamentuojamas teritorijų planavimas, žemėtvarka, projektavimas, statyba, nekilnojamojo turto objektų formavimas, kadastriniai matavimai, jų registracija bei naudojimas ir priežiūra.
Antroji koncepcijos alternatyva yra mažesnio masto reforma, peržiūrint tik teisės aktus, reglamentuojančius projektavimo, statybos ir statinių naudojimo procesus, pradedant projektavimu ir baigiant statinių naudojimu ir jų pabaiga. Pagal šią koncepciją, Statybos kodeksas apimtų teisės aktus (nuostatas), kuriais reglamentuojamas projektavimas, statyba bei statinių naudojimas.
Galiausiai, trečioji koncepcijos alternatyva būtų tik prieigos prie teisės aktų reforma, neperžiūrint esamo teisinio reguliavimo.
Naujo Statybos kodekso parengimas turėtų ženkliai pagerinti teisinį reguliavimą visose statybos teisės srityse.
Vien teisės aktų keitimo nepakanka
Susipažinus su Statybos kodekso pirmos ir antros koncepcijos prielaidomis, esminiais principais ir galimų Statybos kodeksų turiniu, privalumais ir trūkumais, matyti, kad siūlomas materialinis kodifikavimas iš esmės galėtų lemti Statybos teisės sistemos kokybinį pokytį. Šiame kodekse būtų perkeltos nuostatos net iš 23 šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, procedūrinės taisyklės iš statybos techninių dokumentų. Naujų materialiai kodifikuotų teisės aktų parengimas yra reikalingas, siekiant, kad siūlomos priemonės efektyviai pažabotų netinkamą viešojo sektoriaus administravimą ir biurokratiją statybos sektoriuje.
Naujo Statybos kodekso parengimas turėtų ženkliai pagerinti teisinį reguliavimą visose statybos teisės srityse. Tikėtina, tai sudarys sąlygas sklandesniam statybos projektų derinimui ir jų įgyvendinimui, teritorijų planavimo dokumentų rengimui, statybą leidžiančių dokumentų gavimui, poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymui. Susikaupusių problemų apimtis verčia abejoti, ar užtektų įgyvendinti tik koncepcijos trečiąją alternatyvą – informacinių technologijų sprendimais supaprastinti esamo teisinio reguliavimo prieinamumą vartotojui.
Akivaizdu, kad vien teisinio reglamentavimo keitimas, koks esminis jis bebūtų, savaime nepakeis kokybės viešojo administravimo statybos srityje. Kokios yra tikrosios statybos sektoriaus biurokratijos priežastys, kokie trikdžiai klampina projektų derinimą ir statybos leidimų gavimą, ar nereikia spręsti viešojo administravimo subjektų išankstinės kontrolės, veiklos objektyvumo, skaidrumo ir efektyvumo problemų? Tai – klausimai, į kuriuos būtų galima atsakyti įvertinus visos suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir nuomonę dėl Statybos kodekso koncepcijų alternatyvų, realių biurokratinių trikdžių, jų priežasčių, ir spręsti dėl konceptualios Statybos teisės sistemos tobulinimo, jos materialinio kodifikavimo.
Suinteresuotai visuomenei, statybinėms įmonėms ir organizacijoms bei jas vienijančioms asociacijoms yra pats laikas išreikšti savo argumentus ir poziciją sprendžiamais statybos sektoriaus teisės ir administravimo klausimais.
Detalesnę informaciją apie Statybos kodekso koncepcijų variantus galima rasti portale „E. pilietis“.
Turimus pasiūlymus ir nuomonę dėl palaikomų Statybos kodekso koncepcijos alternatyvų iki vasario 15 d. galima pateikti el. paštu info@am.lt.
