Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mažesni mokesčiai ir šiltesni namai – ne iliuzija

„Būstų renovacijos mastai Lietuvoje pastebimai auga“, − tokį užtikrintą teiginį išgirdome iš Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos lūpų. Jis pastebi, kad nors būsto atnaujinimo programa jau vykdoma ne vienerius metus, tačiau pagreitį ji įgauna tik dabar. Prie to labiausiai prisidėjo patvirtintas naujas namų renovacijos modelis.
Daugiabučių renovacija
Daugiabučių renovacija / Aplinkos ministerijos nuotr.

Mažiau rūpesčių gyventojams

„Faktas yra tai, kad modernizacija atsiperka. Renovuotuose namuose gyvenantys sutaupo maždaug pusę sumos, kurią už šildymą sumoka dabar“, – sako V.Serbenta.

Pagal iki šiol galiojusią tvarką namo gyventojai nusprendę imtis būsto renovacijos privalėjo viskuo pasirūpinti patys. Tačiau nuo šių metų į renovacijos proceso organizavimą buvo įtrauktos savivaldybės. Pastebima, kad tai leido pašalinti pagrindinę pasyvumo priežastį − nuo šiol gyventojams nebereikia patiems imtis iniciatyvos ir sukti galvos, ar darbai bus atlikti kokybiškai. Visa tai gula ant savivaldybių pečių. Pastarosios atrenka neefektyviausiai energiją vartojančius namus, pasirūpina investicinių renovacijos projektų parengimu, kuriuos pristato namo gyventojams. Gavus jų pritarimą, rūpinasi finansavimu, darbų kokybės priežiūra.

Šis naujasis pastatų modernizacijos modelis iš karto padėjo renovacijos programai įsivažiuoti. Per šiuos metus jau pradėta renovuoti per 300 namų: kai kurie dar turi pasitvirtinti namų renovavimo projektus, o prie kai kurių jau stovi pastoliai. Pavyzdžiui, Ignalinoje pagal naują programą pirmąjį namą planuojama baigti renovuoti jau šį mėnesį. Tačiau labiausiai matoma renovacija turėtų būti ateinančių metų pavasarį, kai prie daugelio namų prasidės statybiniai namo atnaujinimo darbai.

Galimybė sutaupyti

V.Serbenta pateikia skaičiavimus, kiek apytiksliai šeimos biudžeto kiekvieną šildymo mėnesį bus sutaupyta renovuotuose pastatuose. „Faktas yra tai, kad modernizacija atsiperka. Renovuotuose namuose gyvenantys sutaupo maždaug pusę sumos, kurią už šildymą sumoka dabar. Dalis, apytiksliai 40 procentų, šios sumos skiriama skolos už pastato renovaciją padengimui, bet maždaug 10 procentų pasilieka šeimos biudžete. Be to, ne tik sutaupome, bet ir gyvename gražesniame name ir 5−8 laipsniais šiltesniame bute“, − renovacijos privalumus vardija V.Serbenta.

Gyventojams, nusprendusiems renovuoti namą, pinigai yra skolinami iš apyvartinio miestų plėtros fondo JESSICA, kuriame yra per 500 mln. litų. Didžioji dalis yra Europos regioninės plėtros fondo lėšos, kurios skirtos daugiabučių namų renovavimui 2007−2013 m. finansavimo laikotarpiu pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „JESSICA Kontroliuojantysis fondas“. Būtent dėl šios fondo paramos, gyventojai turi galimybe pasiskolinti iki 20 metų su fiksuotomis vos 3 proc. siekiančiomis palūkanomis. Tuo tarpu šildymo kompensacijas gaunančioms šeimoms būsto renovacija nieko nekainuoja.   

Minima pasaulinė Habitat diena

Siekiant atkreipti dėmesį į pastatų ir gyvenviečių kokybę šiemet Lietuvoje antrą kartą bus minima pasaulinė Habitat − būsto ir gyvenviečių − diena. Visame pasaulyje ji švenčiama pirmąjį spalio pirmadienį. Šią dieną minėti skatinami visi – šalies savivaldybės, būstą prižiūrinčios įmonės, mokslo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, vienijančios būsto sektoriaus dalyvius, visuomenė ir valstybinės institucijos. Minint šią dieną siekiama paviešinti geros praktikos pavyzdžius − sėkmingai įgyvendintus projektus būsto srityje.

Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.

Kuriame Lietuvos ateitį
Kuriame Lietuvos ateitį
Pavadinimas
Pavadinimas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos