„Meduolio ir botago“ principas keičia Kauno veidą: investuota 400 tūkst. eurų

Aptrupėję Laisvės alėjos ir Senamiesčio pastatų fasadai ir byrantis tinkas pastaruosius 20 m. buvo liūdna Kauno realybė. Siekdama išspręsti šią problemą, Kauno valdžia sukūrė paveldotvarkos programą, pagal kurią savo turtą tvarkantys kultūros paveldo pastatų savininkai šiais metais sulaukė beveik pusės milijono eurų miesto paramos.
Atnaujinti Laisvės alėjos pastatai
Atnaujinti Laisvės alėjos pastatai / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Parausdavome iš gėdos, kai pas mus atvykdavo svečiai iš kitų miestų. Stebino ne tik Laisvės al. grindinys, bet ir apšiurę fasadai. Vos vienas kitas pastatas buvo sutvarkytas. Sukūrėme programą, pritaikėme „meduolio ir botago“ principą ir ėmėmės tų fasadų tvarkymo.

2016 metais specialiai programai skirta 400 000 eurų miesto parama šįmet pasinaudojo 17 Kauno senamiesčio bei centro pastatų savininkų. Kitais metais programos biudžetą ketiname padvigubinti. Skirta suma, rodos, nedidelė, o rezultatą matome visi. Vienas kaimynas susitvarkė, užsimanė kitas – botago naudoti neprireikė. Dalinome meduolius“, – ketvirtadienį teigė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Kultūros paveldo objektų Kaune – 1265

Į paramą gali pretenduoti kultūros paveldo statusą turinčių statinių savininkai. Tokių pastatų Kaune – 1265. Miesto parama skiriama tik fasadų tvarkymui. Paramos dydžiui „lubų“ nėra: numatyta kv. m. kaina. Parama sumokama tuomet, kai darbai užbaigiami.

„Tiek daug pastolių Kauno centre nebuvo nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų. Smagu, kad daugeliui kauniečių nėra vis vien, kaip atrodo Kauno veidas. Paskelbę inovatyvų sprendimą – paveldotvarkos programą – nespėjome atsakinėti į susidomėjusiųjų skambučius. Kitos savivaldybės domisi mūsų sukurtu produktu“, – teigė Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis

Pasak Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, kuris žurnalistams trumpos ekskursijos metu pristatė Laisvės al. pagal šią programą sutvarkytus pastatus, kultūros paveldo apsaugai Kaunas skyrė daugiausiai pinigų iš visų Lietuvos savivaldybių.

„Kultūros paveldo vertybės – tai ištekliai, kurių dirbtinai nesukursi. Tai autentika. Kaunas yra turtingas tokiais ištekliais. Tiesa, tai ne tik turtas, bet ir iššūkis. Kaip ir klasikinis automobilis – kartu ir prestižas, ir didelės išlaidos. Iš minėtų 1265 kultūros paveldo objektų Kaune valstybės saugomais pripažįstami tik 302.

Šiais metais pagal atskirą programą valstybė Kaunui skyrė 44 000 eurų, t.y. sutvarkė vienintelį objektą – Kauno tvirtovės vadavietės pastatų komplekso komendanto rūmus Gedimino g. 21 193 eurų skirta Fredos dvaro rūmų tvarkybos darbų projektui parengti. Iš viso visoje Lietuvoje valstybė tam išdalijo 2 416 000 eurų, kai viena Kauno miesto savivaldybė skyrė 400 000 eurų“, – palyginimą pateikė S.Rimas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Rimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Rimas

Atsinaujins ir Kauno soboras

Su žurnalistais susitikęs dviejų pastatų (Laisvės al. 38 ir 40) valdytojas Andrius Bagdonas pasidžiaugė, kad miestas bunda: „Savivaldybė ir miestas eina koja kojon su verslu ir privačiais pinigais. Džiugu.“ Jo turto atnaujinimas kainavo 74 289 eurų. Savivaldybė skyrė 30 950 eurų.

Iš 17 šiemet atnaujintų fasadų – 6 yra Laisvės al. Štai XIX a. pab. menančiame atnaujintame 27-ajame name kadaise buvo įsikūrusi pirmoji vaikų kavinė „Pasaka“. Su miesto pagalba sutvarkytas ir tarpukario modernizmo architektūros atstovas 31-asis Laisvės al. pastatas. Tam atseikėta 10 000 eurų, savivaldybė skyrė pusę sumos. Taip pat atnaujinti ir Kauno katedros vargonai, kuriuos apžiūrėti visuomenė galės jau gruodžio viduryje. Dar keli Laisvės al. pastatai – „Turizmo informacijos centro“, 37-asis namas – laukia savo atgimimo.

Anot S.Rimo, pastatų, kuriuose įsikūrusi Kauno apygardos prokuratūra ir Šaulių sąjungos atstovybė, valdytojai patys be jokios paramos susitvarkė fasadus. Taip ir prasidėjo grandininė reakcija: vienas po kito atnaujinti pastatus panoro ir kaimynai.

Atsinaujinimo, tiesa, ne pagal šią programą, o padedant Europos Sąjungos fondams, laukia ir Kauno soboru vadinama Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. Planuojama investuoti apie milijoną eurų. Kauno miesto savivaldybė iš jų skirs mažiausiai apie 150 000 eurų.

„Šiuo metu rengiamas soboro tvarkybos darbų projektas. Kitais metais prasidės darbai. Šiuo metu yra išimtos durys – jos restauruojamos“, – patikino S.Rimas.

Statybos projektų – kaip iš gausybės rago

Svarbiausi Kauno naujamiestyje ir senamiestyje įgyvendinti ar tebetęsiami rekonstrukcijos ir statybos projektai: Brastos g. 24 Piliamiestis (piliamiestis.lt), Jonavos 30 g. administracinės paskirties pastatas, Šv. Gertrūdos g. 51 statomas daugiabutis, Maironio ir K.Donelaičio gatvių kampas – administracinės, gyvenamosios paskirties pastatas,

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Atnaujinti Laisvės alėjos pastatai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Atnaujinti Laisvės alėjos pastatai

Spaustuvininkų g. 11 – pastatytas daugiabutis, Putvinskio g. 23 – šiemet duris atvėrė VDU daugiafunkcis studijų ir mokslo centras, Vytauto pr. 24 – baigiama rekonstruoti autobusų stotis, Karaliaus Mindaugo pr. – vystomi verslo centrų „Magnum“ ir „Arkos“ projektai, Nemuno gatvėje kyla daugiabučiai namai, Gedimino g. 46 vystomas naujas kvartalas, senamiestyje Pilies ir Raguvos g. seni pastatai pritaikomi gyvenimui, Kęstučio g. 53 vyksta Kauno informacinių technologijų mokyklos fasado tvarkymas, Rotušės aikštė 8 – Jėzuitų bažnyčios fasado remontas, Neries krantinėje, ties Vilijampolės tiltu, pradėtas statyti naujas verslo centras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų