Klaipėdos miesto savivaldybė buvo paskelbusi architektūrinį konkursą. Jame laukta projektų, kaip gi galima būtų pritaikyti šiuo metu retai naudojamą vasaros estradą, parodyti visos teritorijos nuo Liepojos gatvės iki estrados bei jos gretimybių galimybes.
Konkurso užduotis formuluota taip: funkcinėmis, erdvinėmis ir vizualiomis-meninėmis priemonėmis sukurti gyvybingą daugiafunkcį, teikiantį paslaugas ištisus metus kompleksą, kuris išplėstų sporto, aktyvaus laisvalaikio, pramogų, rekreacijos, turizmo, kultūrinių paslaugų spektrą, didintų teritorijos patrauklumą.
Sulaukė dviejų pasiūlymų
Sulaukta dviejų skirtingų idėjų. Jų savitumas atsiskleidžia nuotraukose.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyr. patarėjas Ričardas Zulcas 15min teigė, jog iš tiesų idėjos kardinaliai skirtingos.
„Viena labiau ėjimas į gamtą. Pertvarkytas objektas būtų traktuotinas kaip vartai į Girulių mišką, į sveikatingumo taką, o kitas objektas – labiau multifunkcinis, susijęs su tam tikrų investicijų pritraukimu į šią vietą“, – sakė R. Zulcas.
Pirmasis projektas orientuojasi į žalias erdves, dviračių taką, kylantį į aukštybes. Tiesa, komisijos nariai įžvelgė šio projekto panašumų su jau įgyvendinta idėja Zarasuose.
Antruoju atveju į estradą būtų integruojami biurai. Patalpos nėra specifikuotos, o vasaros estrada, anot patarėjo, atrodo gana patraukliai, išlaikomos ir koncertų vietos.
„Chorų bendruomenė išreiškė paramą šiam projektui. Estrada išliktų panašių parametrų. Stogo tam tikros konstrukcijos įmanomos, bet nebūtų stacionariai dengiama estrada“, – kalbėjo R.Zulcas.
Vargu, ar realizuos
Jis neslėpė, jog nors komisija vertins abu projektus ir skirs pirmą ir antrą vietą, tačiau jų įgyvendinti nerekomenduojama. Savivaldybės administracija, kurioje veikia sudaryta darbo grupė vasaros estrados klausimams, turėtų apsispręsti, ką daryti toliau – ar įgyvendinti projektus iš dalies, ar rekonstruoti visą, o galbūt skelbti naują konkursą idėjų paieškoms.
„Ne visiškai aiškus investicijų mastas. Jei viską griauti – tai didžiuliai kaštai. Turėtų būti kaštų ir naudos pagrindimas. Reikia daug pinigų įdėti, o klausimas dėl veiklų, kurios numatytos, kokias generuotų lėšas. Kitas variantas su biurais – ar mes galime šiuo metu pasakyti, ar tų biurų reikia toje vietoje? Ne per seniausiai dalyvavau konferencijoje, kad Klaipėdoje biurų yra išsimėčiusių po visą Klaipėdos miestą, bet nėra modernių biurų, kurie atitiktų verslo poreikį, disproporcija mieste. Kadangi vasaros estrada arti universiteto, gal svarstytinas klausimas, kad jie galėtų naudotis, eitų į bendrą projektą. Visiškai neturime atsakymų kol kas. Darbo grupė turės susirinkti ir priimti galutinius sprendimus. Gali būti įvairiai“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
R.Zulcas priminė, jog jau seniau būta kalbų apie pilną vasaros estrados konversiją, tuomet čia atsirastų visiškai kitas objektas.
„Įvairių nuomonių yra. Pagrindinis naudotojas, kuris tarsi turi didžiausią moralinę teisę į šį objektą, yra chorinė bendrija, bet chorinė tradicija, kuri yra nematerialusis Lietuvos paveldas, nebūtinai siejama su vienu objektu, nes tai šimtmečiais užaugusi tradicija, klausimas, ar tos estrados reikia. Objektas labai specifinis, labai specifinei auditorijai naudojamas. Kai dainuoja SEL‘as, visas Miško kvartalas nepatenkintas, bet čia daugiau niekas ir neatvažiuoja dainuoti, išskyrus jį. Ar turi toks objektas egzistuoti? Neįgaliųjų patekimas yra problema, nepritaikyta. Visas kompleksas kelia problemų ir yra daug neatsakytų klausimų“, – kalbėjo vyr. patarėjas.
Vasaros estradą prižiūri biudžetinė įstaiga, valdanti Žvejų rūmus. Jai tenka rūpintis teritorijos priežiūra, spręsti problemas – tam tikrų dalių susidėvėjimą, ypač po atviru dangumi esančių suolelių, kurie visą laiką prieš šventes, kaip sako R.Zulcas, bandomi desperatiškai sutvarkyti.
Kai dainuoja SEL‘as, visas Miško kvartalas nepatenkintas, bet čia daugiau niekas ir neatvažiuoja dainuoti, išskyrus jį. Ar turi toks objektas egzistuoti?
Dar 2014 metais savivaldybė buvo užsakiusi galimybių studiją. Joje viena alternatyvų siūlyta suolelius pakeisti akmeniniais. Kaip idėja įvardijama galimybė patiems organizatoriams išdalinti pagalvėles, kad būtų galima ant jų prisėsti, o gal ir atsinešti savąją.
Galimybių studijoje buvo nurodytos keturios galimybės. Pirmoji – atlikti nedidelį vasaros estrados remontą. Antroji – atlikti minimalius pakeitimus, išsaugant esamus statinius, suformuojant papildomas patalpas po dengta dalimi, medinius suoliukus keičiant betoniniais. Trečioji alternatyva – panaikinti žiūrovams skirtąją estrados dalį, įrengiant infrastruktūrą, kuri tarnautų lauko treniruotėms, erdvę grupiniams užsiėmimams, sporto aikštynus. Ketvirtoji siūlė nugriauti visą infrastruktūrą ir projektuoti naują objektą.
Nors achitektūriniu konkursu susidomėjo vos du savo srities žinovai, R.Zulcas nesistebi. Tiek pat dalyvių sulaukta ir ieškant pritaikymo galimybių Naujajam turgui.
„Tai abu gan problemiški objektai. Vasaros estrada problemiškas objektas, statytas tranzitiniame laikotarpyje, sovietmečiu, peraugo į nepriklausomybės metus. Tada funkcija buvo aiški – organizuojamos masinės šventės, nepriklausomybės laikotarpiu vyko roko maršai, buvo didelis visuomeninis poreikis. Dabar tas poreikis tokiai infrastruktūrai sumažėjęs“, – sakė R.Zulcas.
Galutinis verdiktas dėl estrados likimo taip ir nebuvo priimtas. Šis klausimas sprendžiamas iki šiol.
