„MG Baltic“ kvartalui naudingą infrastruktūrą europiniais pinigais finansuos liberalų valdoma Vilniaus savivaldybė. Be to, savivaldybė jau pusantrų metų žino, kad solidi dalis darbų negali būti apmokama ES lėšomis. Šie darbai bus apmokėti iš vilniečių kišenės.
Suprasti akimirksniu
- „MG Baltic“ vystomas statybas juosia net keli ES pinigais finansuojami savivaldybės projektai.
- ES finansavimui pamatai padėti dar Artūro Zuoko laikais. Projektinės paraiškos pateiktos valdant Remigijui Šimašiui.
- ES pinigų skyrimo procesas pajudėjo praėjus keliems mėnesiams po to, kai „MG Baltic“ perėmė šio projekto vystymą.
- Vilniaus savivaldybė žinojo, kad dalies darbų ES lėšomis finansuoti nebus galima. Šių darbų vertė – 685 tūkst. eurų.
- Savivaldybė tvirtina prašiusi „MG Baltic“ skirti pinigų šiems darbams. Statybas vystanti koncerno įmonė tvirtina jokio oficialaus prašymo negavusi.
„MG Baltic“ kontroliuojamas Paupio projektas dar neseniai buvo vadinamas probleminiu. Tuomet šią teritoriją kontroliavo kita verslo grupė, kuriai sunkiai sekėsi buvusios gamyklos teritoriją paversti prestižiniu gyvenamuoju kvartalu. Teritoriją perėmus „MG Baltic“, išjudėjo ir didelis europinių pinigų srautas aplinkinės infrastruktūros tvarkymui.
Vilniuje nėra kito statybinio projekto, kurio apylinkėse būtų atgulę tiek daug ES pinigais finansuojamų darbų.
Ir ES lėšas, ir miesto biudžeto pinigus Vilniaus savivaldybė nukreipė į infrastruktūros projektus, kuriais Paupio kvartalas yra apaugęs tiesiogine to žodžio prasme. Vilniuje nėra kito statybinio projekto, kurio apylinkėse būtų atgulę tiek daug ES pinigais finansuojamų darbų. Už ES paramos pinigus „MG Baltic“ kvartalo prieigose atsiras ir vaikų žaidimų aikštelės, ir naujas tiltas per Vilnelę. Beje, šis tiltas ves tiesiai į kitą „MG Baltic“ kvartalą, dėl kurio šešėlis krinta ant buvusio prokuroro Ramučio Jancevičiaus.
Oficialūs dokumentai rodo, kad Vilniaus savivaldybės specialistai įtarė, jog ES pinigai gali būti leidžiami „vienam kvartalui“, o ne miestiečių labui. Be to, savivaldybė žinojo, kad nemaža dalis darbų negali būti finansuojama ES lėšomis.
Rezultatas – mažiausiai 685 tūkst. eurų, kuriuos Vilniaus savivaldybė iš mūsų visų kišenės papildomai sumokės už darbus, kuriems ES finansavimas negali būti skiriamas. Savivaldybė tarsi ėmėsi priemonių, kad gautų dalį reikalingų pinigų iš „MG Baltic“, tačiau statybas kontroliuojanti koncerno įmonė tvirtina, jog jokių rimtesnių veiksmų šioms lėšoms gauti savivaldybė iš tikrųjų nesiėmė.
Dvi savaitės po „paskolos“ dėžutėje
2016 metų gegužės 12 d. prasidėjo vienas didžiausių korupcijos skandalų Lietuvos istorijoje, kai STT pareigūnai pranešė pas liberalų lyderį Eligijų Masiulį radę 106 tūkst. eurų grynais, gautus iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Garsioji „paskola“ alkoholinio gėrimo dėžutėje nustelbė kitą įvykį, kuris „MG Baltic“ buvo kur kas pozityvesnis.
Praėjus lygiai dviem savaitėms po kratos pas E.Masiulį, „Verslo žinios“ pranešė, jog „MG Baltic“ plečia savo statybinių projektų spektrą. Iš kitos stambios verslo grupės – Panevėžio statybos tresto – perimta didelė teritorija prie Užupio. Už neskelbiamą sumą perpirkta bendrovė „Naujasis Užupis“ – centrinė šios istorijos figūra.
Taip „MG Baltic“ nekilnojamojo turto plėtros kompanija „MG Valda“ įsigijo teisę vystyti naują kvartalą prie Vilnelės, buvusios gamyklos „Skaiteks“ teritorijoje. Kaip „Verslo žinioms“ nurodė „MG Valda“, derybos dėl šio projekto perėmimo truko maždaug metus.
Dabartinės sostinės valdžios veiksmai tiesiogiai prisideda prie jau vykstančių statybų vertės augimo. Liberalų kontroliuojamos miesto tarybos sprendimai atvėrė kelią europiniam finansavimui. Kaip netrukus paaiškėjo, savivaldybė užsimojo apmokėti ir tokius darbus, kurių ES lėšomis finansuoti negalima.
Už ES pinigus – tiltas tarp dviejų „MG Baltic“ kvartalų
ES pinigais tvarkoma infrastruktūra buvo vienas iš motyvų, nulėmusių „MG Baltic“ sprendimą įsigyti būsimą Paupio kvartalą. Tai 15min patvirtino „MG Valdos“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė. Anot jos, savivaldybės parūpinti ES finansuojami projektai turėjo „esminę įtaką“ priimant sprendimą pirkti Paupio projektą.
Kol „Skaiteks“ teritorijoje šeimininkavo ankstesni savininkai, dideli pinigai aplinkinės infrastruktūros tvarkymui buvo miesto valdžios planuose. Pamatai didelei europinių pinigų injekcijai į šią teritoriją padėti dar Artūro Zuoko valdymo laikais. Tada savivaldybė užsibrėžė tikslą sutvarkyti šią teritoriją ir šiems darbams prašyti didelių ES paramos sumų. Vis dėlto konkrečių veiksmų imtasi tik po to, kai „MG Valda“ tapo statybvietės šeimininke.
Pirmą paraišką ES finansavimui Vilniaus savivaldybė pateikė 2016 m. rugsėjį. Netrukus gautas ir teigiamas atsakymas, o sostinės savivaldybė pradėjo 3 mln. eurų vertės investiciją į projektą pavadinimu „Vilnios pakrančių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje“. Pietinė teritorija – didelė Vilniaus miesto dalis, besidriekianti nuo Užupio iki pat Lazdynų. Tačiau šis konkretus projektas žiedu juosia „MG Baltic“ statybas prie Vilnelės.
Už 3 mln. eurų Vilniaus savivaldybė imasi tvarkyti kur kas daugiau nei projekto pavadinime įvardinti upės šlaitai. Pinigai taip pat skirti, pvz., vaikų žaidimų aikštelių įrengimui ir naujo tilto per Vilnelę statyboms.
1,4 mln. eurų – tiek kainuos ES lėšomis statomas tiltas tarp dviejų „MG Baltic“ kvartalų.
Tarp kitko, šis tiltas ves iš vieno „MG Baltic“ kvartalo į kitą – iš dabar vystomo Paupio projekto į „Užupio krantines“. Šis projektas figūruoja garsiosiose Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose apie „MG Baltic“. Ten nurodoma, jog šiuo projektu aktyviai domėjosi įtakingas prokuroras Ramutis Jancevičius, 2016 m. spalį palikęs darbą prokuratūroje ir persikraustęs į aukštas pareigas „MG Baltic“.
Būtent „Užupio krantines“ ir „MG Baltic“ šiuo metu vystomą Paupio kvartalą sujungs ES pinigais finansuojamas tiltas. Šios statybos jau vyksta:
Vien tilto statyboms bus išleista daugiau nei 1,4 mln. eurų. Tokios vertės sutartis pernai liepą sudaryta su bendrove „Tilsta“.
Beje, teikdama pasiūlymą savivaldybei, „Tilsta“ buvo nurodžiusi vieną subrangovą – projektavimo įmonę, kuri dirbo ir „MG Baltic“ projekte Užupyje. Anot Vilniaus savivaldybės, konkurso laimėtoja „atsisakė subrangovo“ prieš pasirašant sutartį.
„MG Valdos“ vadovė S.Survilaitė-Mekionienė nemano, jog tilto statybos pirmiausiai naudingos būtent „MG Baltic“.
„Tai jokiu būdu nėra [tiltas] į „MG Valdos“ kvartalą. Tai yra, iš esmės, du Vilniaus rajonus jungiantis tiltas“, – sakė ji, pažymėdama, esą sprendimas dėl tilto statybos priimtas dar prieš „MG Baltic“ investicijas Užupyje.
Tiltas tarp „MG Baltic“ kvartalų – tik dalis ES lėšomis finansuojamų projektų, kuriais apjuostos Užupyje vykstančios statybos. Vilniaus savivaldybė pernai lapkritį kreipėsi ES paramos gatvių remonto ir tiesimo darbams Aukštaičių bei Paupio gatvėse – visiškai šalia „MG Baltic“ statybų. Šio projekto vertė – 1,64 mln. eurų.
Dar vienas pinigų maišas atsirišti turėtų jau netrukus. Balandį sostinės savivaldybė pradėjo veiksmus, kurie turėtų atvesti dar 2 mln. eurų bulvaro su rekreacine įranga projektui Manufaktūrų gatvėje, taip pat netoli „MG Baltic“ vystomų statybų.
Sprendimas skubos tvarka
Pamatai ES pinigų upei į „MG Baltic“ vystomų statybų prieigas pakloti dar tada, kai miestą valdė Artūras Zuokas, o „Skaiteks“ teritorija priklausė Panevėžio statybos tresto įmonių grupei. Tačiau sprendimai, susiję su realių paraiškų ES finansavimui teikimu, buvo priimti miestą valdant liberalams.
Klausiamas, kodėl tiek užtruko ES pinigų kelionė į šią teritoriją, Vilniaus meras Remigijus Šimašius 15min patikino, esą tokia ES paramos projektų kasdienybė.
„Paraiškas galėjome teikti tik tada, kai buvo parengti ES lėšomis finansuojamos infrastruktūros techniniai projektai, gautos galutinės darbų sąmatos, parengti investiciniai projektai, suderintas paraiškų teikimas su paramą administruojančiomis organizacijomis. Tai užtrunka“, – aiškino R.Šimašius.
Vilniaus miesto savivaldybės 15min pateikta informacija rodo, kad nei viena paraiška šiems projektams nebuvo pateikta prieš pasikeičiant teritorijos savininkams. „MG Baltic“ būsimą Paupio kvartalą įsigijo 2016 m. gegužę. Vilniaus tarybos sprendimas, atvėręs kelią ES pinigams į šią teritoriją, priimtas tų pačių metų rugsėjo 14 d.
Minėtu tarybos sprendimu patvirtinti iš karto keli projektai, kuriuos miestas siekė finansuoti ES lėšomis. Tarp jų – ir su „MG Baltic“ statybomis niekaip nesusijusi Neries krantinės rekonstrukcija ar Reformatų sodo atkūrimas. Beje, sprendimas sostinės taryboje buvo priimtas skubos tvarka, nors posėdžio darbotvarkėje tai nebuvo numatyta. Skubos tvarką inicijavo meras Remigijus Šimašius – tuo įsitikinome peržiūrėję tarybos posėdžio vaizdo įrašą.
R.Šimašius tvirtina nieko neįprasto nepadaręs. „Tai yra įprasta praktika, kai apsvarsčius komitetams ir nesant komitetų, kurie norėtų svarstyti dokumentą po pateikimo, taryba priima nutarimą skubos tvarka, kas ir buvo šiuo atveju padaryta“, – teigė sostinės meras.
„Vieno kvartalo“ interesai
Netrukus po šio tarybos sprendimo jau buvo žinoma, kad ES pinigais finansuoti galima ne viską. Sostinės savivaldybės pateikta medžiaga rodo, jog tai neabejotinai buvo žinoma praėjus vos trims mėnesiams po balsavimo Vilniaus taryboje.
2016 m. gruodį vykusiame pasitarime dėl vadinamojo „Architektūros parko“ projektų kalbėta apie „vieno kvartalo“ interesus. Klausimus – paties mero R.Šimašiaus pavedimu – kėlė savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė.
„Rūta Matonienė atkreipė dalyvių dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos finansuojami „Architektūros parko“ projektai turi tarnauti bendramiestiniam interesui, o ne kuriam nors vienam kvartalui. Todėl, vadovaujantis Mero pavedimu, būtina revizuoti visus šioje teritorijoje vykdomus projektus – finansuojamus tiek investuotojų, tiek miesto ir ES lėšomis“, – teigiama savivaldybės 15min pateiktame dokumente.
Dar 685 tūkst. eurų iš vilniečių kišenės
Tame pačiame pasitarime paaiškėjo, kad ES pinigais negalima finansuoti dalies „MG Baltic“ statybų apylinkėse suplanuotų darbų. Kalba eina apie trim mėnesiais anksčiau miesto tarybos palaimintą projektą Aukštaičių gatvėje. Dokumentas rodo, kad būtent čia nustatyta, jog savivaldybės planuojamų darbų sąmatoje yra „didelė dalis netinkamų išlaidų“.
Pasitarime dalyvavo ir trys „MG Baltic“ projektą vystančios įmonės atstovai. Pasitarimo metu nutarta, jog savivaldybė kreipsis į „MG Valdą“ su siūlymu kompensuoti išlaidas, kurių ES lėšomis padengti negalima.
Žinant, kad darbai Aukštaičių gatvėje didele dalimi netinkami ES finansavimui, procesas judėjo toliau. Paraišką probleminiam projektui savivaldybė pateikė pernai vasarį.
Kreipėmės į sostinės savivaldybę su prašymu nurodyti, kiek ir kokių išlaidų buvo pripažinta netinkamomis finansuoti ES pinigais. Savivaldybė nurodė, kad kalba eina apie viešųjų erdvių tvarkymą prie Aukštaičių, Paupio ir Drujos gatvių. Šiam projektui savivaldybė gavo 1,8 mln. eurų. Savivaldybės pateikiamais duomenimis, net 685 tūkst. eurų šio projekto išlaidų pripažintos netinkamomis finansuoti.
Taip pat pasiteiravome savivaldybės, kuo baigėsi 2016 m. gruodį inicijuotas kreipimasis į „MG Valdą“ su prašymu koncerno lėšomis padengti dalį šių išlaidų, gulančių ant mokesčių mokėtojų pečių. Pasirodo, tai baigėsi niekuo.
„Jokių pasiūlymų pateikta nebuvo“, – informavo savivaldybė.
Meras R.Šimašius patvirtina, kad savivaldybės planuojamų projektų „revizavimas“ buvo atliekamas jo iniciatyva. Ši revizija baigiasi papildomomis išlaidomis mokesčių mokėtojams, bet meras problemos nemato.
„Svarbu dar kartą priminti, kad šių teritorijų konversija yra vienas iš savivaldybės strateginių tikslų, nepriklausomai nuo įmonių ar fizinių asmenų, veikiančių šiose teritorijose. Sprendimas vykdyti konversiją buvo priimtas dar nežinant, ar bus galimybė finansuoti miesto infrastruktūros atnaujinimą „Architektūros parko“ teritorijoje ES lėšomis. Strateginiuose planuose miesto infrastruktūros atnaujinimas buvo numatytas. Todėl ir be galimybės privatiems partneriams „Architektūros parko“ teritorijoje prisidėti prie viešos infrastruktūros įrengimo ji vis tiek turėjo būti atnaujinta“, – dėstė meras.
Negavo to, ko neprašė?
„MG Valdos“ generalinė direktorė S.Survilaitė-Mekionienė padėtį aiškina kiek kitaip. Verslininkė pabrėžia du svarbius aspektus.
Pirmiausiai pašnekovė akcentavo infrastruktūros sutartį, kurią būsimo kvartalo vystytojai su savivaldybe pasirašė dar ankstesnių savininkų laikais. Anot S.Survilaitės-Mekionienės, ši sutartis nenumato tokio pobūdžio įsipareigojimų, apie kokius kalbėta savivaldybėje vykusiame pasitarime.
„Mes iš Panevėžio statybos tresto grupės įsigijome įmonę jau su esančiomis sutartimis ir įsipareigojimais. Mes vykdėme toje anksčiau pasirašytoje sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Kiek aš atsimenu, šitų įsipareigojimų dėl gatvės finansavimo ten nėra“, – aiškino S.Survilaitė-Mekionienė.
Antras aspektas kelia klausimų dėl savivaldybės noro prašyti šių pinigų. Anot „MG Valdos“ vadovės, savivaldybės bandymai prašyti finansavimo prasidėjo ir baigėsi tuo pačiu metu – esą po minėto pasitarimo negauta jokių oficialių raštų, kuriais savivaldybė kreiptųsi į „MG Valdą“ su prašymu finansuoti darbus, kuriems ES finansavimo gauti negalima.
„Oficialių dokumentų, oficialaus kreipimosi iš savivaldybės mes neturime. Šitas klausimas buvo (...) keliamas kažkokio susirinkimo su savivaldybe metu. Ir buvo fiksuota tik protokoliniu įrašu. Oficialių kreipimųsi mes neturime šita tema“, – sakė S.Survilaitė-Mekionienė.
Pasiteiravome Vilniaus mero R.Šimašiaus, ar jo pavaldiniai, jo paties vertinimu, tikrai padarė viską, siekdami „MG Valdos“ prisidėjimo prie darbų. Meras atsakė savaip:
„Manau, kad savivaldybės tarnautojai tikrai padarė viską, kad miestas turėtų dar vieną gražią sutvarkytą viešą erdvę, ir esu jiems už tai dėkingas. Iš tiesų dalis išlaidų nepatenka į ES finansuojamo projekto rėmus, bet tai yra natūrali situacija daugelyje projektų, kai miestas turi prisidėti prie jų ir savo lėšomis.“
15min teiravosi Eligijaus Masiulio, ar jis su „MG Baltic“ vadovais yra kalbėjęs apie Paupio projektą. Dėl kyšininkavimo teisiamas politikas patikino, jog tokių pokalbių nebuvo.
Viešai skelbiamoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teiktose VSD pažymose figūruoja kitas „MG Baltic“ projektas, esantis kitapus Vilnelės, priešais Paupio statybvietę. Duomenų apie Paupio projekto ryšį su „MG Baltic“ bei liberalus klampinančia korupcijos byla nėra.
Publikacijai panaudoti oficialūs Vilniaus miesto savivaldybės dokumentai, surinkti viešai prieinamose duomenų bazėse bei pateikti pačios Vilniaus savivaldybės. Taip pat analizuoti viešųjų pirkimų bei ES paramos portalų duomenys, įmonių finansiniai dokumentai ir kita viešai prieinama informacija. Taip pat – ir parlamentiniam tyrimui teiktos VSD pažymos.
Prie šios publikacijos prisidėjo 15min Aktualijų skyriaus redaktorė Liepa Želnienė
