„Viešbučių versle Lietuva yra nykštukė, net lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Mes neišnaudojame savo potencialo. Viskas yra įdirbio ir sąlygų klausimas. Pavyzdžiui, Estijoje augimą lėmė, neslėpkime, alkoholinis turizmas, taip pat sveikatingumo paslaugos, kai suomiškus pinigus buvo galima naudoti Estijoje, kas dėl kainų buvo labai patrauklu“, – antradienį konferencijoje „Galimybės viešbučių plėtrai Lietuvoje 2017“ sakė M.Kulbokas.
„Newsec Advisers LT“ duomenimis, Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų tenka 10 viešbučių ar panašių apgyvendinimo įstaigų lovų, kai Latvijoje šis rodiklis siekia 13, Estijoje – 25, o Europos Sąjungos vidurkis – 27.
Vis dėlto pačių viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų Lietuvoje yra daugiausia – 418, kai Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 414 ir 332. Lietuvoje šios apgyvendinimo įstaigos gali pasiūlyti 28,6 tūkst. lovų, o Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 25,4 tūkst. ir 32,6 tūkst.
Akivaizdu, kad šiandien Lietuva tapo labai įdomi ne tik vietinio turizmo, bet ir rimtiems tarptautiniams žaidėjams, – sakė M.Kulbokas.
M.Kulboko teigimu, per artimiausius dvejus-trejus metus Vilniaus rinkai naujai statomuose ir plečiamuose viešbučiuose turėtų būti pasiūlyta 1,8 tūkst. kambarių. Didžioji jų dalis (1,3 tūkst.) bus tarptautinių tinklų prekių ženklų viešbučiuose.
„860 kambarių yra jau statoma, 960 – paskelbti. Taip pat skelbiant apie naujus viešbučius, dominuoja tarptautinių tinklų viešbučių vardai, todėl akivaizdu, kad šiandien Lietuva tapo labai įdomi ne tik vietinio turizmo, bet ir rimtiems tarptautiniams žaidėjams. Šiandien Vilniuje kambarių užimtumo lygis yra pakankamai geras – virš 60 proc. Jeigu bus įgyvendinti visi suplanuoti projektai, turėsime natūralų kritimą, kuris yra neišvengiamas. Tų duobių nė viena šalis neišvengia, klausimas kitas, ar galima nesukūrus kitos, ne tik viešbučių, infrastruktūros turėti svečių augimą“, – tvirtino M.Kulbokas.
Anot jo, Lietuvoje užsienio svečių kelionės kol kas trumpos: vidutiniškai šalyje turistai praleidžia 1,2 dienos, kai Latvijoje šis rodiklis siekia 1,7, Estijoje – 3,7, o ES vidurkis – 3,4 dienos. Pasak analitiko, norint ilginti kelionių trukmę, reikia sukurti papildomų turizmo segmentų, pavyzdžiui, konferencijų.
„Turime oro uostus, kurie puikiai veikia ir gerina savo infrastruktūrą, statome daugiau viešbučių. Tačiau labai svarbu, kad konferencijų centrai yra ta dalis, kurios bendroje grandinėje trūksta. Bendrai žiūrint į visą paveikslą, šiandien trūksta natūralaus persilaužimo. Taip pat trūksta turizmo skirstymosi į segmentus“, – aiškino M.Kulbokas.
Pasak analitiko, šiuo metu vienas viešbučio kambariui išleistas euras atneša dar papildomai 1,3 euro, išleidžiamo šalyje. Tuo tarpu konferencijų lankytojai išleidžia triskart daugiau.
„Labai svarbu, kiek kelionės ir turizmas generuoja BVP. Šiuo metu dalis, susijusi su turizmu, yra labai maža – 1,7 proc. 2015 metais, todėl Lietuva turi didelį potencialą. Turistai ne tik moka už viešbučio kambarį, bet išleidžia ir kitiems dalykams. Visa tai įvertinti nėra labai sunku: kiekvienas euras generuoja 1,3 euro papildomų pajamų. Jeigu sugebėtume pritraukti daugiau svečių, akivaizdu, kad šis skaičius labai paveiktų BVP. Atsirastų smulkių ir vidutinių verslų, kurie galėtų iš to gyventi“, – sakė M.Kulbokas.
„Newsec Advisers LT“ duomenimis, Latvijoje iš turizmo generuojama 4 proc. BVP, Estijoje – 3,8 proc., o Europos vidurkis siekia 3,5 procento.
