Už renovaciją atsakingos „Būsto energijos taupymo agentūros“ (BETA) duomenimis, šiuo metu šalyje įgyvendinama 1460 daugiabučių atnaujinimo projektų. Iš jų daugiau kaip 400 vykdo rangos darbus, likę rengiasi rangos darbų pirkimams.
Neigia, kad renovacija sustojusi
Aplinkos viceministras Marius Narmontas aiškino, kad pastaruoju metu pasigirsta kalbų, jog renovacija šalyje yra sustojusi. Anot jo, tai nėra tiesa.
„Vyriausybė buvo planavusi per ketverius metus investuoti į renovaciją apie 600 mln., tačiau dabar investuota yra 898 mln. eurų. Lūkesčiai viršyti, tiek gyventojų susidomėjimas, tiek Vyriausybės nusiteikimas finansuoti didesnį spektrą namų, daugiau projektų įgyvendinti negu buvo planuota“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė jis.
Valstybės kontrolė sausio pabaigoje pareiškė, jog pagal dabartinius tempus visi namai bus modernizuoti tik po šimto metų. Tačiau, M.Narmonto teigimu, dalis gyventojų namus renovuoja be valstybės pagalbos arba ji būna dalinė ir šie pastatai nebūna įskaičiuoti į bendrą statistiką.
„Turime daug namų, kurie yra susitvarkę atitvarus, balkonus, langus, stogus, apšiltinę. Galvojame, artimiausiu metu reikės keisti valstybės paramos daugiabučių atnaujinimui įstatymą ir praplėsti su galimybe turėti daugiau dalinių priemonių renovacijai. Ne tik visą pastatą renovuoti kompleksiškai, tačiau ir tiems pastatams, kurie turi pakankamai pasiekę tam tikrą energetinį efektyvumą, suteikti galimybę keisti langus, stogus ir panašiai.
Šiuo metu esame apsiriboję pastatais, statytais iki 1993-ųjų, bet tuos pastatus, kurie statyti vėliau, irgi reikia renovuoti, bet jiems reikia kitokių priemonių. Su ta mintimi planuojame teikti paramą visiems pastatams, kad ir dalinei renovacijai. Jeigu tai įskaičiuosime, tikrai 100 metų neužtruks“, – įsitikinęs aplinkos viceministras.
Dar 480 paraiškų daugiabučiams atnaujinti BETA yra gavusi paskutinio kvietimo, pasibaigusio š. m. sausio 31 d., metu. Iš viso paraiškų gauta už 215 mln. eurų. Šiuo metu agentūra vykdo paraiškų vertinimą.
„Paskutiniame kvietime dauguma namų renkasi aukštesnę klasę, negu teisės aktai reikalauja. Dauguma gyventojų nusprendžia pasirinkti B energetinę klasę. Be to, anksčiau turėjome mažai pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, o dabar turime tokius 4 namus“, – kalbėjo M.Narmontas.
Kvies atsinaujinti visus
Anot M.Narmonto, nuo 2020-ųjų bus skiriamas finansavimas ne tik daugiabučių, bet ir kitų paskirčių statinių atnaujinimui.
„Šie metai yra pirmi metai, kai skiriamas finansavimas visų pastatų atnaujinimui. Kalbame tiek apie individualius namus, tiek apie komercinius, visuomeninės paskirties, gamybinius, pramoninius objektus ir savivaldybių pastatus, viešuosius pastatus“, – aiškino M.Narmontas.
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, „svarbu, kad savininkas pats norėtų žengti renovacijos keliu, nesvarbu, kokios paskirties pastatas“.
Pasak M.Narmonto, Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, iki 2050 metų turi pasirengti strategiją, kad pastatų ūkis būtų renovuotas arba turėtų finansines galimybes tai padaryti.
„Klimato kaitos programos sąmatoje numatę, kad bus skirta virš 50 mln. eurų lėšų renovacijai“, – nurodo jis.
M.Narmontas aiškino, kad savivaldybių pastatams numatoma skirti nuo 60 iki 80 proc. viso projekto sumos. Likusiems statiniams ketinama subsidijuoti apie 30 proc. sumos.
„Dar galutinai nesame nusprendę, kaip bus su privačiais pastatais, ar jiems išmokėsime kompensaciją, ar kompensacija bus už sutaupytas kilovatvalandes. Dar vyksta diskusija su socialiniais partneriai. Bet suma yra planuojama apie 30 proc. Teikiama tiek daugiabučiams, tiek privatiems namams“, – kalbėjo viceministras.
M.Narmontas sakė, kad keletą metų Aplinkos ministerija teikia paramą individualiems namams. Iki šiol planuojama suma per metus siekdavo apie 3 mln. eurų, tačiau šiemet ji padidinta iki 5 mln. eurų.
„Statybos metai nėra svarbūs. Svarbu tai, kad turi sutaupyti ne mažiau 40 proc. energijos. Jeigu jūsų namas yra visiškai kiauras, turite bent 40 proc. sutaupyti“, – viceministras aiškino, kokie namai gali pretenduoti į paramą.
Be to, prieš keletą savaičių Vyriausybė nutarė renovuojant finansuoti ir saulės jėgaines.
„Iki šiol finansuodavome šilumos siurblius arba saulės kolektorius, o dabar bus remiamos ir saulės jėgainės renovacijos atveju. Skatiname kombinuoti saulės jėgaines kartu su šilumos siurbliais ir tokiu būdų dar labiau sutaupyti“, – komentavo M.Narmontas.
Ignalinoje atnaujinti visi pastatai
BETA duomenimis, įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 metų iki dabar Lietuvoje atnaujinti 2455 daugiabučiai, arba daugiau kaip 72 000 butų. Didžioji dalis (beveik 80 proc.) daugiabučių atnaujinama per savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas.
Daugiau kaip 20 proc. visų nuo 2013 metų renovuotų daugiabučių sudaro trijuose didžiuosiuose šalies miestuose atnaujinti namai: Vilniuje (195), Kaune (189), Klaipėdoje (143).
„Reikia paskatinti ir didžiąsias savivaldybes ne tik deklaruoti, kad renovacija rūpi, bet ir įgyvendinti projektus prisidedant tiek prie pokalbių su gyventojais, formuojant kvartalus, kad būtų ne pavieniai namai renovuojami, tiek su papildomomis paskatomis. Turime labai gerų pavyzdžių, kai savivaldybės teikia papildomą paramą perplanuodamos poilsio, parkavimo aikšteles ir kompleksiškai sutvarkydama visą aplinką. Kaip žinia, Vilnius irgi tokius sprendimus priima“, – komentavo M.Narmontas.
Vertinant daugiabučių renovacijos rezultatus mažesnėse savivaldybėse, išsiskiria Ignalina, kurioje atnaujinti visi energiškai neefektyvūs pastatai, Druskininkai, kur nuo 2013 m. atnaujinti 99 daugiabučiai, Jonava – 83, Palanga – 71 ir kt.
„Dabar reikėtų lyderystę perimti didiesiems miestams“, – aiškino M.Narmontas.
