„Jie sako, jog rekonstruojamas kavinės-valgyklos pastatas, tačiau mums čia nepanašu į kavinę – labiau primena daugiabutį ar kokį viešbutuką“, – 15min teigė Neringos meras Darius Jasaitis.
Vietoje valgyklos – butai?
Nidoje, Smiltynės plente, stovėjusią kavinę-valgyklą rekonstruoti ketinta baigti šių metų balandį, kaip rašoma informaciniame stende. Tačiau statybos, pakeliui į paplūdimį prie gelbėtojų stoties, akivaizdžiai įstrigusios. Nuo takelio matyti labiau blokuotus namus nei buvusią valgyklą primenantis vaizdas.
„Leidimas buvo duotas maitinimo įstaigai. Tačiau, mūsų nuomone, statinys verčiamas butais. Statytojai mums aiškino, kad sudėtinga rasti nuomininkų tokiai didelei patalpai, todėl esą patalpas išskaidė ir čia atsiras daugiau kavinukių, parduotuvių. Net savivaldybei siūlė nuomotis patalpas ir pačiai teikti maitinimo paslaugas“, – pasakojo meras.
Anot jo, statybos leidimas verslininkams panaikintas, jie turi gauti naują leidimą ir jį suderinti su savivaldybe.
„Kurortuose turime didžiulę problemą, kai iš vienbučio staiga atsiranda daugiabutis. Nidoje turime atvejų, kai net garažai paverčiami butais. Tai gal susitvarkykime dokumentus ir žaiskime pagal taisykles. Jei tai yra butai – taip ir įvardykime, o ne imituokime parduotuvėles, kavinukes“, – piktinosi pašnekovas.
Anot jo, jei statinys šalia paplūdimio, vos už kelių šimtų metrų nuo jūros, iš tiesų virstų daugiabučiu, problemų kiltų visiems.
„Pirmiausia – ten net nėra vietos automobiliams laikyti, yra kelios vietos, numatytos aptarnaujančiam personalui. Antra – vamzdynai ir visa nuotekų sistema turi būti projektuota kaip gyvenamajam namui, nes tada visai kitokios apkrovos. Galų gale – tai pati nedėkingiausia vieta Nidoje apsigyventi. Aplinkui nėra gyventojų, čia leidžiama rengti triukšmingesnius renginius, nuolat pro šalį zuja žmonės. Jei gyventojai ims skųstis dėl triukšmo?“ – svarstė Neringos meras D.Jasaitis.
„Norite pirkti butą?“
15min žurnalistė paskambino ant informacinio stendo nurodytų statytojų – Šiaulių bendrovės „Namilos projektai“ – mobiliuoju telefonu. „Nebesu susijęs su tomis statybomis. Gal jūs norite pirkti butą ten? Tada jums duosiu pardavimų vadybininkės telefoną... Negali būti, kad ten skelbiamas mano numeris“, – kalbėjo atsiliepęs vyras.
Šiauliuose registruotos įmonė darbuotoja pasiūlė susisiekti su projektų vadovu Egidijumi Balsiu. Šis, nurodęs, jog nėra įgaliotas kalbėti su žiniasklaida, paprašė atsiųsti klausimus paštu.
Jis patikino, jog statybų leidimas yra galiojantis, o darbai poilsio-vasaros sezono metu tiesiog nevykdomi.
„Norime papildomai informuoti, kad objektas yra statomas, pagal 2015 m. gruodžio mėnesį išduotą ir šiandien galiojanti leidimą „Pastato (kavinės-valgyklos) rekonstravimo ir pastato (sandėlio) griovimo, adresu Nidos – Smiltynės pl. 7 Nidos gyvenvietėje, Neringa“, kuriame yra nurodyta esama paskirtis, t.y. maitinimo (negyvenamosios paskirties pastatai)“, – vėliau patikslino E.Balsys.
Anot jo, darbai buvo pradėti praėjusių metų pavasarį, o statybos metu bendrieji statinio rodikliai – bendras plotas, aukštis, aukštų skaičius, tūris ir kiti architektūriniai sprendimai – išlaikyti.
Jis dar kartą patikino, jog butų ar viešbučio patalpų statinyje nenumatyta, pagrindinė funkcija – maitinimo.
„Vykdant statybos darbus, nekeičiant pagrindinės pastato funkcijos, t.y. maitinimo, atliekant pakeitimus maitinimo paskirties funkcijai įgyvendinti, rengiant technologinius projektus, dar nebaigus statybos darbų, buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad mažosios pastato dalies, išlaikant pagrindinę pastato dalį – maitinimo, perplanavimas neatitinka pirminiame projekte nurodytų sprendinių. Dėl to buvo duotas nurodymas per nustatytą terminą pažeidimą pašalinti“, – teigė projektų vadovas.
Inspekcija: „Statybos – savavališkos“
Tačiau, panašu, tiesa – kiek kitokia. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) patikrino statybvietę Smiltynės plente, kur vykdomi kavinės-valgyklos rekonstravimo darbai.
Neringos miesto savivaldybės administracija statytojui praėjusių metų kovą išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuris leido pastato rekonstrukciją vykdyti pagal konkrečius techninio projekto sprendinius. Tačiau VTPSI nustatė, kad jie buvo vykdomi pagal kitus, jau po statybos leidimo išdavimo parengtus techninio projekto sprendinius ir neatitiko sąlygų, pagal kurias leidimas buvo išduotas.
„Nustatyta, kad šiame objekte buvo statomos poilsio paskirčiai pritaikytos patalpos, numatomos formuoti atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, neturint naujo statybą leidžiančio dokumento dėl esminių statinio projekto sprendinių, apibūdinančių statinio dalies paskirtį, pakeitimo“, – 15min informavo inspekcijos atstovas Albinas Keturka.
Pažeistas esminis statinio projekto sprendinys – statinio dalies paskirtis.
VTPSI statytojui surašė savavališkos statybos aktą ir sustabdė šias statybas.
Šiuo metu, informuoja inspekcija, statytojas turi dvi galimybes toliau vystyti projektą teisės aktų nustatyta tvarka: pašalinti savavališkos statybos padarinius ir statybos darbus toliau vykdyti pagal tokį projektą, kokiam ir buvo išduotas Neringos miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas, arba kreiptis į savivaldybę dėl naujo statybą leidžiančio dokumento su projektu, pagal kurį iki sustabdymo darbai buvo vykdomi neteisėtai.
Tam statytojui yra nustatytas 6 mėnesių terminas.
Vietoj erdvios vilos – butai
Palangos miesto vadovai žino puikiausią pavyzdį, kaip be jokių skrupulų erdvus namas staiga virsta daugiabučiu, o vietos valdžia tampa neįgalia sustabdyti procesą.
Kunigiškėse, Užkanavės gatvėje, vietoje vienbučio, kuris turėjo būti beveik 1 tūkst. kv. metrų ploto, atsirado 24 butai. Jiems netgi suformuoti atskiri įėjimai.
Pavasarį vykusiame Vyriausybės išvažiuojamame posėdyje pajūryje Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigė, jog viena didžiausių problemų kurortuose – statybų reglamentavimas, kuris 2010-aisiais, anot mero, buvo liberalizuotas.
„Vienas iš pasekmes iliustruojančių pavyzdžių – šiandien bet kokiame kurorte be jokių derinimų, Savivaldybės leidimų privačiame sklype galima statyti iki 50 kv. metrų namelius. Tokių pastatų viename sklype gali atsirasti ne vienas, ir tai iškreipia situaciją kurortuose. Savivaldybė prašo, kad būtų investuojama į viešbučius, kad kurtųsi šiuolaikiškos poilsinės, tačiau, pasinaudojus itin liberaliu statybų reglamentavimu, viename sklype atsiranda 7 poilsio nameliai, sklypas paverčiamas kempingu“, – teigė didžiausio Lietuvos kurorto meras.
Kurortų merai posėdyje iškėlė klausimą ir dėl vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų namų, kurie de facto virsta daugiabučiais, statybų.
„Susiklosčiusi negera situacija, kai gaunamas leidimas statyti vienbutį namą, o pastačius jį ten gyvena 18 šeimų. Pasitarimo metu buvo nuspręsta, kad Aplinkos ministerija atsižvelgs į šį klausimą ir įstatymo nustatyta tvarka griežtins reglamentą“, – pastebėjo Š.Vaitkus.
