„Ha, beveik netyčia pavyko inicijuoti *kriminalinį* tyrimą! Gal MO muziejus neįsižeis... Paklausiau Vilniaus miesto, ar ši tvora legali. Ir štai: gali būti, kad ne! Ir jie patys pripažįsta, kad tvorą slapčia palaimino savivaldybės administracijos direktorius!“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė vilnietis Karolis.
Liepos pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas jam atsakė, kad jų duomenimis, muziejaus statybos projekto sprendiniuose tvoros dalis nebuvo numatyta. Tačiau jis pridėjo, kad 2016 metų rugpjūtį Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu detaliojo plano korektūrose panaikintas viešam priėjimui skirtas servitutas.
Šį klausimą išnagrinėti Savivaldybė perdavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) bei Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT).
„Jūsų skunde minimos tvoros dalis gali būti įrengta valstybei priklausančioje žemėje“, – vilniečiui atsakė savivaldybės valdininkas.
MO nemato problemos atverti vartelius
Tuo metu MO muziejaus Ryšių su visuomene vadovė Indrė Lelevičiūtė 15min patvirtino, kad 2016 metais metais buvo panaikintas praėjimo servitutas. Tačiau ji neigė, kad statybos projekte tvora nebuvo numatyta.
„Nors praėjimo servitutas panaikintas dar 2016 metais, nematome problemos atverti ir atrakinti vartelius. Vis dėlto tikimės, kad per MO muziejaus skulptūrų sodą einantys MO kaimynai atras laiko pasimėgauti šia atvira miesto laisvalaikio erdve, o ne tik sutrumpins kelią jį praeidami“, – rašoma MO muziejaus atsakyme 15min.
Kartu MO muziejaus atstovė pateikė kelis dokumentus, kuriuose nurodyta, kad tvorai yra išduotas statybos leidimas. MO muziejaus pateiktuose dokumentuose matosi, kad kartu su pastatu Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą statyti ir inžinerinį statinį – tvorą.
Buvęs praėjimas buvo skirtas kino teatrui
Miesto plėtros departamento Vyresnioji patarėja Raimonda Rudukienė 15min pakomentavo, kodėl 2016 metais buvo panaikintas praėjimo servitutas.
„Servitutas buvo panaikintas rengiant teritorijų planavimo dokumentą – šio žemės sklypo detalųjį planą tuomet, kai buvo ruošiamasi statyti muziejų. Buvęs servitutas suformuotas kino teatrui skirtame sklype, tuomet ten buvo praėjimas ir detaliuoju planu jis buvo panaikintas todėl, kad ten šiuo metu jau stovi pastatas. Bet pats žemės sklypas kaip visuomeninis pats iš savęs reiškia, kad visi gali naudotis“, – aiškino ji.
R.Rudukienė patvirtino, kad tvorai leidimas buvo išduotas. Anot jos, iš pradžių planuota, kad tvora juos visą statinį, tačiau, kaip matoma, tokios idėjos atsisakyta.
„Leidimas buvo išduotas tvorą statyti apie visą sklypą ir muziejaus darbo metu ji turėjo būti atvira, o nedarbo metu uždaroma. Taip yra ir techninio projekto aiškinamajame rašte. Bet dabar pastatė, kaip matau, nuo Vingrių pusės yra tvora ir varteliai, o nuo Pylimo pusės tvoros nestatė, atsisakė. Iš esmės praeiti ten galima, darbo metu turi būti praėjimas. Tie varteliai yra, bet ar jie naudojami, negaliu atsakyti“, – tikino ji.
Tikrins institucijos
Ir nors tvora dokumentuose įrašyta, jos teisėtumą ruošiasi tikrinti institucijos. NŽT atstovas Audrius Gelžinis 15min informavo, kad tarnyba MO muziejų žada tikrinti rugpjūčio 7 dieną. NŽT specialistai tikrins, ar nebuvo pažeista žemės naudojimo tvarka.
Tuo metu VTPSI atstovė Asta Kazickienė sakė, kad kol kas patikros data nėra numatyta.
„Šių metų liepos 3 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) panašaus turinio raštą dėl tvoros tarp pastatų Basanavičiaus g. 4 ir Pylimo g. 17, Vilniuje. VMSA raštas perduotas nagrinėti Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui. Kol kas nėra suplanuota konkreti patikrinimo data, apie nagrinėjimo rezultatus informuosime papildomai. Nagrinėjimo terminas – 20 darbo dienų, teisės aktų nustatyta tvarka šis terminas gali būti pratęstas“, – 15min atsakė A.Kazickienė.
Kino teatrą pakeitė muziejus
„MO muziejus“ iškilo vietoje 2017 metų pavasarį nugriauto kino teatro „Lietuva“.
Beveik 3,7 tūkst. kv. m ploto muziejaus pastato pirmame aukšte yra holas su universalia sale, knygų parduotuvė, kavinė, saugyklos, antrame – mažoji parodų salė bei skaitykla, administracinės patalpos. Pagrindinė ekspozicijų salė įrengta trečiame aukšte. Muziejuje taip pat įrengta atvira stogo terasa bei skveras prie pastato.
Muziejaus projektą rengė žymus architektas Danielis Libeskindas ir jo architektų grupė „Studio Libeskind“. Architektai dirbo kartu su Lietuvos architektų biuru „Do architects“.
Visa projekto vertė – 15 mln. eurų, o modernizmo kolekcijos sudarymas kainavo apie 4 mln. eurų.
