Kai bankai nieko gero nežada už indėlius, o investuoti į akcijas ne visi išdrįsta, didelė dalis lietuvių sutaupytus pinigus investuoja į butus. Šiuos išnuomoja ir taip užsitikrina grąžą. Emigrantai taip pat eina panašiu keliu – uždirbtus svetur pinigus investuoja į būstą Lietuvoje, kurį nuomoja. Todėl Lietuvos bankas ne kartą įspėjo, kad rinka kaista ir gali formuotis kainų burbulas, ypač Vilniuje.
Sodo namelių žada neliesti iki nustatytos ribos
Todėl šalies valdžia, pristatydama mokesčių reformą, paskelbė ir apie naują NT mokestį antram būstui, kuris bus apmokestinamas 0,3 proc. mokesčio tarifu.
Jau šiandien aišku, kad 230 tūkstančių gyventojų per metus mokės iki 30 eurų, o dar 100 tūkstančių gyventojų – per 30 eurų.
Sodo nameliai, garažai, sandėliukai, pirtys, sodybos yra priskiriami prie gyventojo pirmojo gyvenamojo būsto, ir jis, kaip ir iki šiol, nebus apmokestinamas. Tiesa, iki tam tikros ribos: jei pirmojo gyvenamojo būsto (buto ar namo) vertė, susumuota su sodo nameliu, garažu, pirtimi ar kitu nekilnojamuoju turtu, viršija 220 tūkst., ta dalis, kuri viršys šią sumą, bus apmokestinta. Bent jau taip antradienį aiškino finansų ministras Vilius Šapoka.
Jau šiandien aišku, kad įvedus mokestį 230 tūkstančių gyventojų per metus mokės iki 30 eurų, o dar 100 tūkstančių gyventojų – per 30 eurų.
Gyventojo turimas antrasis gyvenamosios paskirties būstas – butas ar namas – apmokestinamas 0,3 proc. tarifu nuo pirmojo euro. Tai reiškia, kad jei jūsų antrasis butas bus vertas tik 10 tūkst. eurų, NT mokestį vis tiek turėsite mokėti nuo visos vertės.
Išlieka būsto apmokestinimas progresiniu principu. Jei žmogaus NT turtas viršija 220 tūkstančių eurų, jis bus apmokestintas 0,5 proc. tarifu, 1 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir 2 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų. Gautos papildomos lėšos bus skirtos vaiko pinigams, investicijoms į vaikų švietimą ir sveikatos apsaugą.
„Kalbant apie nekilnojamąjį turtą – progresinis ir neprogresinis tarifas bus taikomas antram, trečiam, ketvirtam gyvenamosios paskirties turtui. Visoms prabangioms sodyboms bus taikomas bendras suminis skaičiavimas ir jei viršys 220 tūkst. eurų, joms atsiras progresinis tarifas, koks yra ir šiuo metu“, – pristatydamas mokesčių reformą pirmadienį sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Skubės perrašyti giminaičiams?
Iškart po planuojamo mokesčio paskelbimo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) Mindaugas Statulevičius išsakė nuogąstavimą, kad dalis žmonių bandys apeiti prievolę perrašant turtą giminaičiams. Tačiau ministras 15min studijoje tikino, kad bet kokias manipuliacijas labai lengva identifikuoti.
„Pasitaikys asmenų, kurie bandys piktnaudžiauti, bet akivaizdu, kad tas manipuliacijas labai lengva identifikuoti. Antra, kadangi bus neapmokestinamas tik pagrindinis gyvenamasis būstas, o visam kitam bus taikomas mokestis, taip pat išlaikomas progresinis tarifas viršijant 220 tūkst. eurų ribą, tai iš tikrųjų, bandant šokinėti tarp tų sistemų, viena, bus labai lengva tai susekti, antra, vis tiek mokesčio nepavyks išvengti“, – kalbėjo 15min studijoje viešėjęs ministras V.Šapoka.
Anot jo, per metus į valstybės biudžetą dėl naujo mokesčio pavyks surinkti „keliolika milijonų eurų“, tačiau įplaukos – ne pagrindinis motyvas. Šiuo mokesčiu siekiama išvengti nekilnojamojo turto burbulų ir mažinti turtinę nelygybę.
224 tūkstančiai objektų
Registrų centro 2017 metų lapkričio duomenimis, Lietuvoje buvo apie 1,37 mln. gyvenamosios paskirties objektų. Antrinių būstų, kurie priklauso savininkui, deklaravusiam gyvenamąją vietą kitu adresu, buvo 224 tūkst.
„Atkreipiu dėmesį, kad tai informacija ne apie savininkus, o apie gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektus“, – 15min teigė Registrų centro atstovė Kristina Petrošienė.
NT priklausymas, Registrų centro duomenimis, pasiskirsto taip:
- apie 654 tūkst. priklauso nesusituokusiems asmenims, iš jų 585 tūkst. būstų priklauso asmenims, kurie neturi kito būsto;
- apie 550 tūkst. objektų priklauso sutuoktiniams, iš jų apie 402,6 tūkst. objektų priklauso sutuoktiniams, neturintiems kito būsto.
V.Šapoka teigė, kad naujas apmokestinimas vienaip ar kitaip paveiks 220 tūkstančių šalies gyventojų, tačiau 70 proc. iš jų per metus mokės apie 30 eurų.
Nuomotojai gali kelti kainas
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa sakė, kad NT mokesčio bazės išplėtimas paveiks visus gyventojus, turinčius ne vieną būstą, nesvarbu, kokios vertės turtas tai būtų. Jo nuomone, tikėtina, kad jis labiausiai palies smulkiuosius investuotojus, turinčius keletą turto vienetų, kurių vertei neviršijant 220 tūkst. eurų iki šiol jie išvengė NT mokesčio. Jis taip pat, kaip ir M.Statulevičius, įsitikinęs, kad dalis žmonių bandys išvengti prievolės.
„Poveikis rinkai greičiausiai bus, tačiau kokio dydžio – dar sunku prognozuoti, nes nustatytas 0,3 procento mokesčio tarifas nėra labai didelis ir tai nebus veiksnys būsto kainų korekcijai ar būsto pasiūlos augimui rinkoje. Kita vertus, žmonės stengsis išvengti kad ir tokio nedidelio mokesčio, todėl iki mokesčio įsigaliojimo išaugs turto perregistravimo šeimos nariams, giminaičiams ir kt. atvejų“, – aiškino jis.
Be to, analitiko manymu, būstą nuomojantys žmonės galbūt sieks mokesčio naštą perkelti nuomininkams pakeliant nuomos kainą. Tačiau nuomos kainos augimas nebūtų didelis ir galėtų siekti 10-20 eurų per mėnesį arba 3-5 proc. nuo bendros nuomos kainos.
Be to, jo teigimu, reikėtų diskutuoti ir apie mokesčio administravimą – t.y. kam surinkti pinigai atiteks.
„Dažniausiai NT mokestis yra surenkamas savivaldybių, kad būtų finansuojamas jų infrastruktūros gerinimas ir viešosios paslaugos. Tuo tarpu Lietuvos atveju NT mokestį renka valstybė ir jis skiriamas vaiko pinigams, investicijoms į vaikų švietimą ir sveikatos apsaugą. T.y., ne ten, kur turto turėtojai pajustų savo mokamų mokesčių naudą“, – 15min komentavo R.Žulpa.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Audriaus Šapokos nuomone, dėl naujojo tarifo gali mažėti patrauklumas investicijoms į būstą, ypač prabangų, tačiau rinkos aukštyn kojomis tikrai neapvers.
„Nuo to nei pirkėjai puls masiškai pirkti, nei pardavėjai – masiškai pardavinėti, nei iš esmės keisis NT kainos. Veikiau tai paskatins žmones ieškoti būdų, kaip optimizuoti mokesčius, ypač tuos, kurie valdo stambesnės vertės turtą. Ir akivaizdu, kad kol nebus susiformavusi reali šio mokesčio taikymo praktika, matyt, neišvengsime šiokios tokios maišaties“, – aiškino jis.
Gali kristi būsto kainos
Viešosios įstaigos „Real Data“ vadovas ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius naują mokestinę prievolę vertino teigiamai. Pasak jo, būtų galima diskutuoti, ar šis žingsnis – pats optimaliausias, tačiau visuotinio arba bent jau gerokai praplėsto NT mokesčio seniai reikėjo.
„Tai subalansuos rinką – atvėsins spekuliacinius investuotojus, kurie nebekaitins rinkos, o šeimoms, kurioms dažnai būsto reikia čia ir dabar, atsiras galimybė jį įsigyti palankesnėmis kainomis. Be to, valstybė surinks papildomų mokesčių iš tų, kuriems susimokėti 0,3 proc. tikrai neturėtų būti nė kiek skausminga“, – kalbėjo jis.
Anot A.Antanavičiaus, potencialiai gali sumažėti paklausa, bet padidėti pasiūla.
„Pavyzdžiui, yra nemažai šeimų, kurios pribrendo keltis į erdvesnį būstą ir dažniausiai juos kamuojantis klausimas yra – ką daryti su esamu turtu: parduoti ir imti mažesnį banko kreditą, ar išnuomoti ir dalinai dengti banko įmokas. Tai tokio mokesčio atsiradimas gali paskatinti rinktis pirmą variantą ir prisidėti prie pasiūlos augimo“, – sakė jis.
Be to, jo skaičiavimais, 0,3 proc. mokesčio atsiradimas maždaug 4-5 proc. sumažina tokias pajamas generuojančio turto vertę, tad ilgainiui šis mokestis atsilieps būsto kainoms. Tačiau jis abejoja, ar tai paveiks nuomos rinką.
„Tie, kas jau turi įsigiję nuomai, abejoju, ar dėl atsiradusio 0,3 proc. mokesčio imtųsi kardinalių veiksmų. Greičiausiai paieškos būdų, kaip optimizuoti šias išlaidas, arba susitaikys su šiek tiek mažesne metine grąža“, – komentavo A.Antanavičius.
Jis taip pat naująjį mokestį vertina kaip „labai arti to, koks turėtų būti visuotinis mokestis“ ir sako, kad dabartinė versija greičiausiai padaryta siekiant nesukelti didelių bangų rinkoje. Be to, A.Antanavičiaus vertinimu, teisingiausia būtų turėti mokestį, kai vienam žmogui pritaikomas neapmokestinamas būsto vertės dydis.
Pasigenda valstybinio NT apmokestinimo
Nekilnojamojo turto konsultacijų agentūros „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas 15min teigė, kad Finansų ministerijos siūlomas 0,3 proc. mokesčio tarifas ne pagrindiniams turtui – naudingas ir sąžiningas.
„Jei asmuo turi daugiau nei vieną butą, dažnu atveju jo paskirtis yra komercinė ir asmuo papildomą būstą nuomoja. Tai sukuria verslo santykius, o juos apmokestinti būtų socialiai teisinga. Šis mokestis skatina efektyviai naudoti turtą, o kartu įgyvendina progresyvaus mokesčio idėją, kai turintys daugiau sumoka didesnius mokesčius“, – komentavo jis.
Pasak M.Kulboko, šiandien tai dar nėra visuotinis turto mokestis, nes nėra apmokestinamas valstybės valdomas turtas. O visuomenės prieštaravimai, kad apkraunami tik gyventojai, būtų pagrįsti, ypač kai erdvės valstybei efektyviau valdyti turtą yra daug.
„Svarbu apmokestinti ne tik gyventojų, bet ir valstybės valdomą nekilnojamą turtą. Turime žengti ir kitą žingsnį – efektyvinant valstybės ir savivaldybių valdomą turtą apmokestinti panaudos ir pasitikėjimo teisėmis valdomą NT. Toks apmokestinimas bent iš dalies paskatintų jį naudoti racionaliau“, – aiškino jis.
Be to, M.Kulboko nuomone, dalis žmonių, norėdami išvengti šio antro turto mokesčio, ieškos būdų, kaip deklaruoti tik vieną butą. Dėl to gali padidėti fiktyvių skyrybų ir turto dovanojimo mastas. Tačiau jis įžvelgia ir teigiamą aspektą.
„Svarbus ir teigiamas aspektas – turėtų mažėti spekuliavimo nekilnojamuoju turtu, nes taip dirbtinai keliama paklausa ir kainos. Be to, NT mokestis padės kovoti su nelegalia būsto nuoma, kuri šiuo metu klesti iš dalies dėl skirtingo fizinių ir juridinių subjektų apmokestinimo“, – aiškino jis.
