„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Naujas mokestis įsigaliojo, kaip jį taikyti – nežinia: verslas ir savivaldybės griebiasi už galvos

Statybos leidimai objektams, kurie turėtų iškilti valstybinėje žemėje, kol kas nebus išduodami, 15min patvirtino Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis. Priežastis – nėra aišku, kaip taikyti nuo kovo 1 dienos įsigaliojusį mokestį už statybas valstybinėje žemėje. Sostinės architektas dėl tokios situacijos gūžčioja pečiais, o plėtotojai siunta ir sako prašysiantys nukelti įstatymo įsigaliojimą bent metams – to buvo reikalaujama iš pat pradžių.
Darželio statybos Bajorų kelias 10
Statybos / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Nors Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta prievolė mokėti už statybas valstybinėje žemėje, jau įsigaliojo kovo 1 dieną, susitikimas dėl Vyriausybės pastabų įvyko trečiadienį. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus teigimu, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vis dar neparengė įstatymo įgyvendinimui būtinų teisės aktų pakeitimų, tad dabar jo taikymas yra labai komplikuotas.

Savo ruožtu žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis 15min atsakė, kad nutarimas jau suderintas su suinteresuotomis institucijomis.

„Šiuo metu tikslinamas pagal pateiktas pastabas ir bus teikiamas Vyriausybei“, – informavo ministerijos atstovas.

Plėtotojai: laikas spaudžia

Trečiadienį vykusiame susitikime dėl Vyriausybės nutarimui pateiktų pastabų dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos atstovai, Aplinkos ministerijos atstovai ir Verslo plėtotojų asociacijos atstovai, kurie pristatė savo pastabas. Viceministro D.Dudučio teigimu, susitikimo metu aptartos pastabos ir surengtos diskusijos.

„Šiame susitikime pateiktos plėtotojų pastabos vertingos ir į jas gali būti atsižvelgta toliau tęsiant teisės akto derinimo procesą“, – 15min atsiųstame lakoniškame atsakyme komentavo jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Žemės ūkio ministerijos patalpos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Žemės ūkio ministerijos patalpos

O M.Statulevičius daug pasakyti apie susitikimą negalėjo.

„Tai, matyt, pirmas pasitarimas iš kelių ateinančių, nes mes daugiau klausimų iškėlėme nei gavome atsakymų. Kadangi jie vėluoja su tuo poįstatyminiu aktu, tai nori, matyt, padaryti viską kruopščiai. O mus laikas spaudžia“, – 15min sakė jis.

M.Statulevičiaus teigimu, plėtotojus neramina, kad mokestis įsigaliojo, bet taisyklių, kurios apibrėžtų, kaip elgtis, nėra. Savivaldybės nežino, kaip išduoti statybos leidimą, vystytojai – kaip įvertinti, nuo ko jį skaičiuoti, kaip mokėti.

„Dabar yra visiškas informacijos vakuumas. Dėl to dar vasario pradžioje skubiai reikalavome, kad tas klausimas būtų sprendžiamas, bet ministerija tempė gumą ir viskas, ką pasiekėme, tai susitikimas su NŽT, Aplinkos ministerija ir savivaldybių asociacija.

Iškėlėme visus klausimus, kurie mus neramina. Pirmiausia, neaišku, nuo ko skaičiuojame mokestį – nuo kokios vertės, nuo kokio ploto, ar mokame už visą sklypą, ar tik už statymui skirtą jo dalį, kas turės tą paskaičiavimą padaryti, ar vystytojas, ar NŽT, ar savivaldybė. Kaip bus su statybos leidimais, jei nori pastatyti papildomą balkoną, leidžiant naują A laidą, ar reikia mokėti už visą plotą, ar tik už naują. Atsakymo nėra“, – kalbėjo jis.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

M.Statulevičiaus teigimu, šiuo metu tie plėtotojai, kurie neturi statybos leidimų, tiesiog nestatys, nes savivaldybė nerizikuos išduodama leidimus.

„Prognozuoti sunku, bet, tikiuosi, kad per kovo mėnesį kažkaip išsiaiškinsime, kaip jis taikomas“, – svarstė jis.

M.Pakalnis: leidimai kol kas nebus išduodami

M.Pakalnis, Vilniaus vyriausiasis architektas, 15min sakė šiuo metu yra keli objektai valstybinėje žemėje, kurie yra įkritę tarpiniam patvirtinimui.

„Galutinių sprendimų, kaip bus, mes nežinome, nes reikalavimai nėra aiškūs. Situacija prasta, bet to ir reikėjo laukti. Kadangi terminai buvo labai prasti, buvo priimti teisės aktai neturint jų taikymo poįstatyminių teisės aktų, ką čia gali ir bepasakyti... Yra blogai ir viskas“, – aiškino jis.

Anot M.Pakalnio, dabar net nėra aišku, kaip reikėtų elgtis ir kas liktų kaltas, jei kiltų teisinis ginčas.

„Pavyzdžiui, jei savivaldybė išduos statybos leidimą nesumokėjus, labai blogai. Jeigu statytojas paduoda dabar projektą, bet net neaišku, kaip susimokėti, ką tada daryti? Situacija labai neaiški ir buvo akivaizdu, kad taip bus“, – teigė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis

M.Pakalnis 15min sakė, kad dabar leidimo statyboms ir parašo laukiantys projektai, kurie turėtų iškilti valstybinėje žemėje, užstrigs savivaldybėje.

„Pagal tuos prašymus leidimai negali būti išduodami, kol nebus aišku, ką daryti“, – nurodė miesto architektas.

Siūlys atidėti įsigaliojimą

M.Statulevičius 15min sakė, kad dėl nepasirengimo įgyvendinti Žemės įstatymo pakeitimo nuostatas, taip pat ekonominio neapibrėžtumo, LNTPA inicijuos ir kreipsis dėl jo įsigaliojimo atidėjimo bent metų laikotarpiui.

„Garsiai šauksime ir Vyriausybei, ministerijoms ir Seimui, nes negalima priimti teisės aktų taip aplaidžiai, neįvertinus poveikio aplinkai. O jeigu yra padaryta, reikia atsitraukti ir sugrįžti prie pereinamojo laikotarpio, bent jau metams ar pusantrų“, – tikino jis.

O žemės ūkio viceministras D.Dudutis 15min tvirtino, kad atidėti įsigaliojimo neplanuojama.

„Susitikimo metu plėtotojai neišreiškė pageidavimo atidėti nutarimo įsigaliojimą“, – nurodė jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Sirgaliai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Sirgaliai

Naujas mokestis už statybas

15min primena, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje Seimas patvirtino Žemės įstatymo pataisas, kuriomis už galimybę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius valstybinės žemės sklypuose, išnuomotuose statinių eksploatacijai ne aukciono būdu, statytojams reikės susimokėti.

Statant naujus ar rekonstruojant pastatus ir keičiant valstybinės žemės paskirtį tokiuose sklypuose, mokestis siektų ne daugiau kaip 75 proc. vidutinės sklypo rinkos vertės, vertinant masiniu būdu.

Proporcingai didėjant užstatymo plotui, kas 10 proc. didėtų ir mokestis už žemę: plotui padidėjus iki 10 proc., mokestis siektų 10 proc., padidėjus 11–20 proc., jis siektų 20 proc., o plotui viršijus 40 proc., papildomai tektų mokėti dar 50 proc. už teisę statyti valstybinėje žemėje.

LNTPA iki pataisų priėmimo aiškino, jog patvirtinus naują apmokestinimą apie 50 kv. metrų ploto butas Vilniuje pabrangtų vidutiniškai 15–20 tūkst. eurų.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad tokio pabrangimo negali būti.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtino, kad pataisos yra žaliojo kurso dalis. Jis pabrėžė, kad be jų nebegalėtų plėstis pajūrio kurortai, nes ten nebėra privačios žemės, o tik valstybinė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“