Daugiabučių renovacija Lietuvoje vyksta visu pajėgumu. Yra net iškeltas tikslas, kurio laikomasi, per metus renovuoti apie 500 senų daugiabučių. Ilgą laiką viskas vyko sklandžiai – žmonės rinkosi, kuo šiltinti: tinkuojamu putplasčiu ar akmens vata.
Pamatę, kad yra galimybė vystyti savo verslą, prieš trejus metus Prienuose įsikūrė bendrovė „Termoskydas“, dabar gaminanti šiltinimo plokštes „Fibrolight“. Pradėjo renovuoti klijuotomis poliuretano plokštėmis. Vadinamaisiais sumuštiniais, kuriuos sudaro minėtos šiltinamosios medžiagos sluoksnis, apdailinė priklijuota lygi betono plokštė, o iš vidinės pusės – atspindinti folija.
Panašų produktą jau du dešimtmečius gamina ir naudoja Alytaus bendrovė „Termosnaigė“, kuri paprastai labiau orientuojasi į privačių namų ir kitokių pastatų šiltinimą ir kitus elementus.
Tokį produktą jau senokai yra sukūrę vokiečiai, tačiau „Termoskydui“ jį reikėjo kiek pastorinti – nes pas mus truputį atšiauriau. Taip pat reikėjo atlikti visus būtinus patikrinimus, kad gaminys yra tinkamas tokiam atsakingam reikalui kaip daugiabučių renovacija.
Spalio 10 dieną Seimo Aplinkos komitete buvo sprendžiama Lietuvos mažųjų Lietuvos gamintojų galimybė dalyvauti daugiabučių namų renovacijos procese.
Komiteto nariai pastebėjo, kad situacija dviprasmiška. Nuspręsta ministro įsakymą dar gerai apsvarstyti ir tobulinti. Bendra tendencija - oficialios institucijos nori paprastesnio ir patogesnio varianto, bet akivaizdu, jog nuo 2007-ųjų atsirado pažangesnių medžiagų, kurių biurokratija nemato.
Permainos dėl gaisro Londone?
Rodos, jokių problemų. Naujovė palengva įsipynė į visuotinį daugiabučių šiltinimą. Tačiau po to, kai gyventojai įvertino poliuretano plokštes ir vietoje kelių daugiabučių per metus jį pasirinko trys dešimtys – viskas ūmai ėmė keistis.
Aplinkos ministro įsakyme atsirado toks įrašas, kad išorinių sienų ir cokolio darbams turi būti naudojama išorinė termoizoliacinė sistema, turinti Europos techninį įvertinimą ir paženklinta CE ženklu arba turinti nacionalinį techninį įvertinimą be CE ženklo, arba minėtos sistemos turi būti suprojektuotos naudojant atskirus nustatyta tvarka CE ženklu ženklinamus statybos produktus.
Pagal šį aprašymą poliuretano plokštės dar įsitektų į trečią variantą, tačiau pabrėžiama, jog turi būti naudojama termoizoliacinė sistema, kuri turi būti suprojektuota naudojant atskirus nustatyta tvarka CE ženklu ženklinamus statybos produktus. Sistema Lietuvoje save gali vadinti tik tinkuojamas putplasčio fasadas.
Prieš mėnesį aplinkos ministras Kęstutis Navickas gavo klausimą apie tai iš prieniškio Seimo nario Andriaus Palionio. Jam buvo atsakyta, tokios permainos atsirado po tragiško gaisro Londone.
Gyventojams patinka – rangovai niurzga
Tai kokie yra poliuretano plokščių trūkumai? Gal dega, krenta, nešildo, neadekvačiai brangu? O gal kokia institucija pripažino ją netinkama ir pavojinga? Nieko panašaus – visi reikalingi sertifikatai yra. Tik nėra įteisintos sistemos, kurią Lietuvoje turi vienintelis tinkuojamas fasadas. O tai padaryti net teoriškai nėra paprasta.
Utenos butų ūkio atstovas Bronius Šaukeckas į situaciją pažvelgė paprasčiau – iš žmogiškos pusės: „Jei šios medžiagos nebūtų galima dėti, ji ir nebūtų uždėta. Pagrindinė problema yra ne medžiaga, o rangovo užgaidos.“
Tai reiškia, kad rangovas įgauna teisę renovuoti objektą, bet yra įpratęs dirbti su kitomis medžiagomis. Užuot mokęsis dirbti su kita medžiaga, jis lieka ištikimas įprastiniams metodams. Rangovai, jau žinodami žmonių pasirinkimą, dalyvauja konkurse, o jį laimėję – inicijuoja šiltinamosios medžiagos pakeitimą. Neva neranda projektuotojų.
Gyventojams nesakoma, kad rangovas mėgsta kitą medžiagą. Jiems pateikiamos eilutės, kurios dažnai kartojasi valdiškuose raštuose. Ten raginama žmones pasirinkti patikimas ir nuo seno Lietuvoje pasiteisinusias medžiagas.
Pateikiama daugmaž taip – tai gana nauja praktika ir ne visi statybininkai yra su tuo susipažinę, dėl to projektai gali užtrukti ir laiku nebūti įgyvendinti. Todėl prašoma labai atsakingai rinktis. O juk Lietuvoje yra nuo seno naudojamų patikimų medžiagų!
Taip nutiko Mažeikiuose, kur poliuretano plokštėmis turėjo būti renovuoti pirmieji daugiabučiai. Daugiabučių administratorius, užuot, palaikęs gyventojų pasirinkimą, ėmė pūsti į rangovo bures.
Jei gyventojai neišsigąsdavo „naujovės“, būdavo metamas degančio Londono daugiabučio koziris. Juk ten taip pat pastato apdailai buvo naudotos plokštės. Nesvarbu, kad kitokios.
„Imdami mūsų objektus rangovai galvojo, kad bus galima savo nuožiūra įkalbėti mus pakeisti fasado šiltinimą į jiems palankesnes medžiagas. Kai toks dalykas nepavyko, buvo bandoma ieškoti kitų priežasčių.
Šita plokštė yra sudaryta iš medžiagų, turinčių CE ženklinimą, bet pati plokštė tokio ženklinimo neturi. Bet turi visus reikiamus Lietuvoje sertifikatus. Savo namą, jei tik galėčiau, šiltinčiau būtent šia medžiaga. Šiluminiai rodikliai artėja kone prie pasyvaus namo rodiklių. Gyventojai patenkinti“, – kalbėjo Utenos butų ūkio atstovas.
Kiek teko vėliau jam kalbėti su meistrais, paaiškėjo, kad montuoti plokštes yra daug paprasčiau nei bet kokią kitą medžiagą. Vieną kartą priklijavai, prisukai varžtais – baigta. Kiek kartų tenka lipti, kol nutinkuoji fasadą arba kol pritvirtini vatą ir atskirai ventiliuojamą fasadą.
Dar vienas dalykas pašnekovui ypač patinka – plokštės paviršius: jis yra lygus, todėl nekaupia dulkių, nepelija, nesamanoja, kaip tai daro tinkas. Šiuo metu visoje šalyje daugiabučių administratoriai eikvoja daugybę gyventojų fonduose sukauptų lėšų fasadams nuplauti. Daugiabučio „nuprausimas“ gali kainuoti gerokai per 3000 eurų.
„Naujai medžiagai visada sunku skintis kelią. Dažnai darbininkai pirmą kartą dirba su tokiomis priemonėmis. Taip buvo su visomis medžiagomis, kurias dabar vadiname įprastomis“, – komentavo B.Šaukeckas.
BETA – taupo energiją ar savo nervus?
VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) yra ta institucija, kuri yra atsakinga už renovacijos programos sklandumą. Gal ši institucija yra suinteresuota, kad viskas vyktų paprasčiau?
Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas, teigia, kad naujas teisinis reguliavimas, koks jis bus patvirtintas, bus taikomas tik naujai teikiamiems projektams.
E.Petrauskas kartojo tuos pačius žodžius, kuriuos galima rasti ir įvairiuose oficialiuose raštuose – pabrėžė, kad gyventojai turi teisę rinktis, tačiau iš to gali sekti įvairios problemos. Ar jau buvo kokių problemų? Gal koks daugiabutis neteko paramos? Nieko panašaus.
„Kalbama apie sistemą. Norime, kad renovacijai skirtos medžiagos būtų įformintos kaip šiltinimo sistema. Niekas netrukdo gamintojams gauti darnųjį standartą. Kur tas jų patikimumas dėl angokraščių, medžiagų tvirtinimo? Kas garantuoja? Kur aprašyta visa šiltinimo sistema? Projektuotojai juk imasi visą atsakomybę“, – priekaištavo skyriaus vedėjas.
Teigė, kad jis nėra plokščių priešininkas, tačiau, jo manymu, plokštės yra netinkamos nelygioms senų daugiabučių sienoms lyginti. O kartais – tiesiog per prabangios.
„Mes tikrai ne prieš progresą. Viskas, kas yra nauja ir efektyvu – sveikintina, tačiau pripažinkime, kad sistema nėra iki galo apgalvota. Rangovai dažnai ima objektus dorai neįsiskaitę, o paskui neranda projektuotojų. Tuomet siūlo keisti medžiagą“, – komentavo E.Petrauskas.
Jo žiniomis, gyventojai džiaugiasi rezultatais, tačiau būtina ko nors imtis, kad darbai vyktų sklandžiai. Tvarkos sugriežtinimas turėtų paskatinti gamintojus pasitempti.
BETA vadovas Valius Serbenta kažkodėl taip pat prisiminė gaisrą Londone. Priminė, kad po to visos valstybės atkreipė ypatingą dėmesį į naudojamas medžiagas. Kadangi renovuojant naudojamos ir valdiškos lėšos, todėl reikalavimai yra griežtinami.
Aplinkos ministerija išsidavė?
Ar ministerija nemano, kad su nauja formuluote rinkoje liks tik dvi šiltinamosios medžiagos – akmens vata ir putų polistirolas? Kodėl neužtenka dabartinės gana griežtos sertifikuojamos tvarkos ir koks signalas paskatino imtis permainų? Kokios priežastys privertė keisti šią tvarką? Gal minėta plokštė degi? Ar kur nukrito? Ar nutiko kokių nelaimingų atsitikimų?
Raštiškame atsakyme pažymima, kad ministerija neužkerta kelio nei minimiems, nei kitiems statybos produktams būti naudojamiems pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procese, tačiau siekiama mažinti riziką.
„Statybos produktų atitiktis minėtam reikalavimui gali būti užtikrinta atlikus numatytas procedūras. Šiuo reikalavimu siekiama kelti bendrą pastatų atnaujinimo kokybės lygį, mažinti su neatitiktimi esminiams statinio reikalavimams susijusią riziką. Tokio pobūdžio reikalavimų taikymas neturėtų būti laikomas nauja praktika.
Konkrečios termoizoliacinės sistemos išsamių projektavimo reikalavimų nebuvimas apsunkina projektuotojo užduotį suprojektuoti statinio reikalavimų užtikrinimo požiūriu maksimaliai nerizikingą termoizoliacinę sistemą.
Rinkoje atsiranda naujų termoizoliacinių sistemų sprendimų, kuriems visiems nustatyti išsamių projektavimo reikalavimų nustatyti valstybės lygmeniu nėra galimybės.
Pažymėtina, kad prieš rengiant šį projektą minėto reikalavimo taikymas aptartas su plačiu socialinių partnerių ratu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos organizuojamame Socialinių partnerių penktadienio renginyje. Pasiūlymas sulaukė esminio socialinių partnerių palaikymo“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Priekaištai rašyti šakėmis ant vandens
Bendrovės „Termoskydas“ vadovas Edgaras Vaškevičius tik skėsteli rankomis – dėl Londone panaudotos netinkamos medžiagos turi nukentėti Lietuvos gyventojai, kuriems siūloma visai kitokia medžiaga? Nelogiška.
Jis išdėlioja prieš akis krūvą dokumentų, ima kiekvieną iš eilės ir pakomentuoja. Prieš trejus metus pradėta veikla išaugo į rimtą gamyklą. Dabar šios plokštės nėra užsakomos gamykloje Vokietijoje. Jos gaminamos vietoje, Prienuose.
Taip pat jau yra kuo pasigirti. Renovuotas ne vienas daugiabutis. Jų galima rasti Ignalinoje, Baisogaloje, Anykščiuose. Visi projektai sėkmingai baigti. Plokštės, rodos, nė nemano nukristi, kuo bando abejoti BETA atstovai.
E.Vaškevičius vieną po kito atremia ir kitus priekaištus. Pavyzdžiui – dėl to, kad senų namų sienos yra kreivos ir jas reikia lyginti. Jis tvirtina, kad iš principo sienų lyginti nereikia. Galima tik atkartoti jos formą, tačiau jei būtina arba pageidaujama, sienos lyginamos tokiu pat principu kaip ir tinkuojamas fasadas. Tam naudojamos specialios purškiamos poliuretano putos.
Abejonės dėl tvirtinimo? Šios plokštės, anot E.Vaškevičiaus, pagal savo naudojimo aprašymus, galėtų būti tiesiog klijuojamos, tačiau, atsižvelgiant į ypač aukštus saugumo reikalavimus, plokštės dar tvirtinamos firminiais varžtais. Varžtų gamintojai, nežiūrint į tai, kad viską ir taip tikrina institucijos, tvirtumą patikrina papildomai – nenori, kad jų gaminys nuviltų nors vieną klientą.
Projektuotojams per sudėtinga? „Ar viskas tik tam, kad jiems būtų lengviau, ar tam, kad žmonėms geriau? Mes visada palydime savo produktą, konsultuojame, padedame. Juk jau yra užbaigtų namų. Vadinasi – yra ir projektuotojų, kuriems tai nėra per sudėtinga. Beje, po darbų dažnai išgirstame, kad viskas vyksta dar lengviau ir paprasčiau nei su kitais fasadais“, – teigė E.Vaškevičius.
Pinigai? Šios plokštės yra brangesnės už tinkuojamą fasadą, tačiau pigesnės už ventiliuojamą. Beje, faktas ir tai, kad ministerijos minėti socialiniai partneriai, su kuriais ji tariasi, yra akmens vatos ir putų polistirolo gamintojus vienijančios asociacijos.
Po trejų darbo metų „Termoskydo“ gaminius pasirinko per trisdešimt daugiabučių Kupiškyje, Utenoje, Šalčininkuose, Molėtuose. Visi šie daugiabučiai galės apsišiltinti šia medžiaga, nes jau ją pasirinko. Jei įsakymas įsigalios, kiti tokio pasirinkimo jau neturės.
Premjeras – už pasirinkimą ir konkurenciją
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis 15min patvirtino, kad gyventojams turi būti užtikrinta pasirinkimo laisvė, o rangovams – konkurencija.
„Senų būstų renovacija yra vienas iš svarbiausių klausimų sprendžiant valstybės energetikos problemas. Gyventojai turi suprati, kad tai leidžia taupyti ir jiems, ir valstybei.
Vyriausybės tikslas, kad renovacija vyktų sparčiai, o gyventojai būtų patenkinti rezultatais. Tik taip galima užtikrinti šio proceso sėkmę.
Galimybė rinktis vartotojui visada patraukli ir toks pasirinkimas turi būti užtikrintas. Taip pat turi būti užtikrinta konkurencija tiek statybos paslaugų, tiek medžiagų rinkose. Didesnis rinkos dalyvių skaičius ir konkurencija dėl užsakymų turi garantuoti palankiausią santykį tarp geriausios kokybės ir mažiausios kainos“, – teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
