Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius prieš posėdį žurnalistams sakė, kad taryboje šis klausimas svarstomas bene paskutinį kartą. Šių metų vasarį taryba jau buvo pritarusi 79,9 mln. eurų vertės koncesijos sutarčiai, tačiau tada keblumų iškilo Vyriausybei nusprendus dėl užsitęsusių derybų nurėžti skirtą europinį finansavimą, apie 30 mln. eurų.
„Šiandien turime pateikimą, jeigu pritariame, po dviejų savaičių tvirtinsime galutinį variantą. Toliau viskas eina į sutarties pasirašymą. Europos Sąjunga dar turi patvirtinti formalias procedūras, todėl labai tikiuosi tarybos narių palaikymo. Akivaizdu, kad stadionas ir visi ten esantys sporto objektai reikalingi ir Vilniui, ir visai Lietuvai“, – kalbėjo miesto meras.
Kompleksą su UEFA standartus atitinkančiu futbolo stadionu, sporto aikštynais ir kitais objektais statyti turėtų konkursą laimėjusi koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „Axis industries“, kompleksą valdys „Kauno arena“.
Pagal turimą planą daugiafunkcis kompleksas užims 22 hektarus žemės ant Šeškinės kalno, o bendra projekto vertė su PVM sieks 93,2 mln. eurų (be PVM 87 mln. eurų). Tiesa, 25 metus nuo objekto pastatymo koncesininkui kasmet mokant po 4,614 mln. eurų iš viso suma pasieks beveik 156 mln. eurų.
Po derybų, kurios buvo baigtos šių metų rugsėjo 30 dieną, prie projekto prisijungė privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“.
Išaugusią komplekso kainą R.Šimašius aiškino kaip paskolos išdavą.
„Jeigu žmogus perka butą ir būsto paskolą 25 metams, ir kai sako, už kiek pirko, paprastai neprideda paskolos sumos. Kadangi, kaip žinia, europiniai pinigai buvo nuimti tam projektui ir mes juos paskyrėme kitiems Vilniaus projektams, atitinkamai neturime skolintis kitiems projektams, bet turime skolintis šitam projektui. Kuo projektas pabrangsta, tuo, kad reikia skolintis, ir skolinimasis brangiai kainuoja“, – kalbėjo miesto meras.
Tikimasi stadioną pastatyti per ketverius metus, iki 2023 metų.
Kilo ginčų dėl finansavimo
Žilvinas Šilgalis pastebėjo, kad sutartyje numatyta, jog koncesininkas sumokėjęs 2 mln. eurų baudą gali pasitraukti iš projekto, o dėl to gali nukentėti savivaldybė. Tačiau Vilnius miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis aiškino, kad visas rizikas prisiima finansuotojas. Be to, jis pridėjo, kad viso komplekso išlaikymas per metus galėtų atsieiti 1,5 mln. eurų.
Tarybos narys Aidas Gedvilas pastebėjo, kad sutartyje yra daug neapibrėžtumų. P.Poderskio teigimu, dėl sutarties detalių bus galima diskutuoti.
Liutauras Kazlavickas pastebėjo, kad tarybai teikiama ir koncesijos, ir finansavimo sutartys. P.Poderskio teigimu, koncesininkas turi teikti finansavimo šaltinį, be to, Vilniaus savivaldybei statytojai pareiškė, kad neprisiims politinių rizikų.
Vincas Jurgutis tikino, kad šis projektas nėra tobulas, bet taryba jau buvo nutarusi, kad jo reikia.
„Kyla klausimų dėl finansavimo modelio“, – sakė jis bei pridūrė, kad ne visus dokumentus tarybos nariai mato, arba didelė dalis informacijos pasakoma žodžiu.
Tačiau Žilvinas Šilgalis pareiškė, kad šis projektas yra „kilpa ant kaklo“.
Už koncesijos sutarties priėmimą iš 45 už balsavo 28 tarybos nariai, prieš – 3, susilaikė – 12.
P.Poderskio teigimu, per dvi savaites vyks konsultacijos su tarybos nariais, jiems bus atsakoma į klausimus ir tada jie turės pasisakyti, „ar imasi šito projekto ir imasi būtent jį įgyvendinti, ar daro tai kažkaip kitaip“. Galutinis balsavimas bus gruodžio 18 dieną.
Pasak P.Poderskio, jei koncesininkas pasitrauktų statybų laikotarpiu, jiems tektų mokėti 10 mln. eurų baudą.
„Jeigu tai nėra pakankamas saugiklis, nežinau, kas yra. Tiesą sakant, žinau, nes pati projekto struktūra tokia, kad nemokėsime nė euro už objektus, kol jie nepradės funkcionuoti. Net jei jie bus pastatyti ir užbaigti, bet juose nebus galima žaisti rungtynių dėl įvairių priežasčių, tarkim, vartai nenupirkti, krepšinio lankas neprisuktas, mes už tą dalį nemokėsime.
2023 metais, kai koncesininkas bus sukūręs objektą, jis bus investavęs netoli 100 mln. eurų ir nė euro tos investicijos neatgavęs, jis turės labai didelę motyvaciją, ypač prieš rinkimus, visa tai užbaigti, priduoti ir paslaugas pradėti teikti, nes taip išvengs politinės rizikos, kuri kyla iš galimų valdžios nuomonės pasikeitimų po šio projekto starto“, – kalbėjo P.Poderskis.
2 mln. eurų bauda numatyta, jei koncesininkas pasitraukia komplekso valdymo laikotarpiu.
„Bet ir šį momentą suvaldome suvaldome per tai, kad jeigu kompleksas nėra operuojamas, tai finansuotojas neatgauna savo sumos ir jis turi užtikrinti papildomų teisių, kurios reiškia, kad jeigu koncesininkas, t.y. „Axis“, nebeoperuos objekto, tai gali pasitelkti savo įmonę ar savo resursus“, – aiškino P.Poderskis.
Jei gruodžio 18 dieną savivaldybės taryba patvirtins koncesijos sutartį, iš dalyvių valdžia turės gauti galutinį pasiūlymą. Taip pat įvairios institucijos turės teikti savas išvadas, o savivaldybė turi gauti pritarimą dėl valstybės pagalbos iš Europos Komisijos.
„Jie turi pasakyti, ar ši sutartis yra valstybės pagalba. Mes žinome, kad tai nepatenka po tuo reglamentu, bet vis tiek atsakymą turime gauti. Tai užtrunka apie mėnesį laiko“, – komentavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.
P.Poderskis skaičiuoja, kad vasario pradžioje galėtų būti pasirašoma koncesijos sutartis ir tada bus dirbama su įsigaliojimo sąlygomis, kurios turėtų būti patvirtintos kitų metų vasarą.
Pasak P.Poderskio, visi stadionai turi komercinį ir oficialų pavadinimus, o šis objektas nebus išimtis.
„Šis stadionas bus vienokio pavadinimo vienose varžybose ir turės komercinį pavadinimą, kurį koncesininkas galės parduoti. Taigi, galės būti „Coca-Cola“ arena arba „Volfas nealkoholinis“ stadionas“, – kalbėjo jis.
Koks bus komercinis stadiono pavadinimas, turėtų paaiškėti po aukciono. Tačiau P. Poderskis mano, kad jo kaina gali siekti ir 10 mln. eurų.
„Kadangi parduodama bus visam koncesijos laikotarpiui, tiems 22 metams, tai gali siekti 10 mln. tikrai. Be to, pavadinimus gali turėti ir kiti objektai tame komplekse, ne tik stadionas, bet ir sporto centras. Tos trys aikštės gali būti „Coca-Cola“, „Fanta“, „Sprite“, – aiškino jis.
Sportui – ne tik stadionas
UEFA IV kategorijos stadionas su futbolo aikšte turės 15 tūkst. vietų, dengtas tribūnas ir kainuos 39,2 mln. eurų.
Be jo, taip pat numatyti 56 tūkst. kv. m dydžio objektai neformaliojo ugdymo veiklai: po stogu įsikurs 6 krepšinio aikštelės, meninės gimnastikos salė, sportinės gimnastikos salė, bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo salė, administracinės patalpos. Lauke numatytos dar 3 futbolo aikštės, atitinkančios UEFA standartus, ir lengvosios atletikos stadionas pagal IAAF standartus.
Šalia viso šito komplekse atsiras vietos kultūros ir ugdymo centrui bei bibliotekai, 300 vietų vaikų darželiui ir dešimties salių Nacionaliniam sporto muziejui.
Konsorciumą, laimėjusį daugiafunkcio komplekso konkursą, sudaro „Axis Industries“, kuri rūpintųsi stadiono statybomis ir vystymu, „Kauno arena“, kuri konsultuotų stadiono operavimo klausimais, architektas Damonas Lavelle (Didžioji Britanija), atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“. Prie jų prisideda ir „BaltCap“ – didžiausias Baltijos šalyse fondų valdytojas.
Savivaldybė valdys tik darželį ir bendruomenės centrą, Vyriausybė – sporto muziejų, o likusią dalį – koncesininkas. Vyriausybė įsipareigojusi nupirkti 15 kalendorinių dienų renginiams ar jų pasiruošimui, o savivaldybė turės pirmumo teisę išsinuomoti objektą, pvz., „Žalgirio“ rungtynėms.
Anksčiau P.Poderskis yra sakęs, kad jeigu koncesininkas nuspręstų pasitraukti anksčiau laiko sumokėjęs baudą, kuri siekia apie 2 mln. eurų, „BaltCap“ perimtų tolimesnę komplekso operavimo riziką.
Konkursas dėl daugiafunkcio komplekso baigėsi dar 2017-ųjų pabaigoje, derybos su likusiu vienu dalyviu – 2018 m. spalį. Tačiau teismai su kita bendrove „Vilniaus nacionaliniu stadionu“, kuri buvo pašalinta iš konkurso, tęsėsi iki šių metų rugpjūčio vidurio.
