Šešios krepšinio aikštelės, meninės gimnastikos salė, dar viena sportinės gimnastikos salė, taip pat bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo salė, biblioteka, 300 vietų vaikų darželis, administracinės patalpos.
Lauke – dar 3 futbolo aikštės, atitinkančios UEFA standartus, ir lengvosios atletikos stadionas pagal IAAF standartus.
Viena iš esminių projekto sąlygų – sukurti šiuos objektus. Jų atsisakymas keistų projekto pačią idėją, – sakė P.Poderskis.
Visa tai, kaip žadama, iškils šalia planuojamo statyti Nacionalinio stadiono su 15 tūkstančių vietų po dengtomis tribūnomis.
156 mln. vietoj 39 mln.
Visas kompleksas kainuos 155,9 mln. eurų, tačiau jei būtų statomas tik UEFA IV kategorijos stadionas, pakaktų ir 39,2 mln. eurų.
Toks didelis kompleksas projekte buvo reikalingas tam, kad būtų galima pritraukti ES fondų lėšas. Bet ši idėja jau pamiršta – ES lėšos nebus pritrauktos, tačiau projektas liko ankstesnis.
Kodėl jis nebuvo paprastesnis? Tiek savivaldybė, tiek statytojai sako, kad dar kartą perdaryti projektą reikštų dar 5 metų vėlavimą.
Tačiau tarybos pozicija kelia bangas – pasirinktas megaprojektas vietoj to, kad sutaupytą šimtą milijonų paskirstytų reikalingoms sporto bazėms Vilniuje, šalia mokyklų.
Galutinis sprendimas – jau kitą savaitę
Gruodžio 18 dieną Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėtų galutinai uždegti žalią šviesą daugiafunkcio komplekso ant sostinės Šeškinės kalno koncesijos sutarčiai. Gruodžio 4 dieną taryba ėmėsi pirmą kartą jį svarstyti.
22 ha plote planuojamo objekto kaina nurodoma 93,2 mln. eurų, tačiau per 25 metus sumokėti teks beveik 156 mln. eurų. Ši suma sukėlė dalies tarybos narių pasipiktinimą.
Tiesa, beveik niekas nekėlė klausimo – gal pakaktų tik stadiono. Tiek savivaldybės tarybai, tiek visuomenei bei žiniasklaidai pristatytas viso komplekso projektas kartu su finansavimo planu.
Kodėl nesvarstyta tik stadiono statyba? „Viena esminių projekto sąlygų – sukurti šiuos objektus. Jų atsisakymas keistų projekto pačią idėją, kuri kalba apie bendrą kompleksinį 22 hektarų teritorijos išvystymą ir multifunkcinį įveiklinimą“, – 15min paaiškino Vilniaus savivaldybės administracijos vadovas Povilas Poderskis.
Tačiau opozicijos atstovas taryboje, liberalas Žilvinas Šilgalis sako, kad buvo galima statyti tik stadioną, o sutaupytą 100 milijonų eurų skirti vaikų sporto bazėms.
„Pasirinktas megaprojektas. Mūsų nespaudžia ES paramos taisyklės, nes ta galimybė jau pražiopsota. Tai kam rinktis patį didžiausią ir brangiausią projektą, kai buvo galima turėti tik stadioną, atitinkantį visus UEFA reikalavimus“, – svarstė Ž.Šilgalis.
Bijo, kad stadiono vizija vėl nutoltų
Anksčiau tikėtasi Nacionalinio stadiono statybai pritraukti ir ES paramą, tačiau Lietuva susivėlino ir atsisakė tokios galimybės. Vilniaus meras Remigijus Šimašius praėjusiame Vilniaus tarybos posėdyje teigė, kad parama paskirstyta kitiems projektams sostinėje.
Vilniaus valdžia sako, kad jeigu projekte liktų tik stadiono statyba, neliktų ir paties projekto – reiktų naujai skelbti konkursą.
„Tai reikštų naujo projekto pradžią. Projektavimas užtruktų maždaug trejus metus, realizacija – dar 2–3 metus“, – 15min sakė P.Poderskis.
Opozicija sako, kad naujo konkurso skelbimas – nieko baisaus, esą tik stadiono statybai atsiras daugiau norinčių statyti, taigi konkurencija bus didesnė, o kaina – mažesnė.
Žada pastatyti per 4 metus
Pagal dabartinį projektą, stadioną tikimasi pastatyti per ketverius metus, iki 2023 metų.
Visą Nacionalinio stadiono kompleksą statyti turėtų konkursą laimėjusi koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „Axis industries“.
Jie oficialiai atsisako svarstyti, kuris projektas Vilniui būtų realesnis, tačiau neoficialiai užsimena, kad jei savivaldybė apsigalvotų ir pasirinktų tik stadioną, viskas užsitęstų dar ilgiau.
Administracijos vadovas P.Poderskis sako nesutinkantis, kad pasirinkus tik stadiono statybą, pats projektas atrodytų realiau. „Projekto rizikos čia išspręstos kitaip. Privatus partneris jas prisiima ir valdo“, – sakė jis.
Savivaldybei teks 100 mln. eurų dalis
Po derybų, kurios buvo baigtos šių metų rugsėjo 30 dieną, prie projekto prisijungė privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“. Kaip teigė P.Poderskis, projekto rizikos būtų perkeltos šiam projekto finansuotojui.
Savivaldybė pagal planą nesumokės nei euro iki kol visi objektai bus pastatyti, priduoti, atitiks tarptautinius standartus ir pradės veikti. Vyriausybės dalis siektų apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – kiek daugiau nei 100 mln. eurų.
„Dar vasarą buvo galima gauti ES paramą, ir savivaldybės dalis tebūtų buvusi 3 milijonai, o dabar – 103. Tai toks ir skirtumas“, – stebėjosi Ž.Šilgalis.
