Registrų centras sako neturintis informacijos, kiek namų po renovacijos neregistruojami, tuo metu NT specialistai pažymi, kad pardavėjui ir pirkėjui sutarus, jog sena buto byla nėra kliūtis sandoriui, tokios situacijos masine problema nevirsta.
LRT.lt laišką parašė vilnietė Kotryna, kuri susiduria su problema norėdama parduoti butą renovuotame name. Ji pasakoja pasikvietusi matininkę, mat nuo paskutinių matavimų bute būta pokyčių. Tačiau Registrų centras atmeta matininkės pateiktą bylą, nes butas yra sudėtinė gyvenamojo namo dalis, o šis Registrų centre po renovacijos nebuvo registruotas nei namo administratoriaus, nei VšĮ „Atnaujinkime miestą“, besirūpinančios namų modernizacijos programa sostinėje.
„Rudens viduryje įdėjau skelbimą dėl parduodamo buto renovuotame name. Susidomėjęs pirkėjas atsirado, o aš pasižadėjau savo lėšomis pasamdyti matininką, kuris atliks kadastrinės bylos matavimus, nes nuo to laiko, kada buvo atlikti paskutiniai matavimai, bute įvyko šiek tiek pakitimų – vonios kambarys buvo sujungtas su tualetu. Be kita ko, po renovacijos įstiklinto balkono plotas yra įskaičiuojamas į bendrą plotą.
Užsakiau matininkę, kuri atvyko ir išsimatavo butą, parengė dokumentus. Tačiau prieš dokumentų pateikimą man, sulaukiau skambučio iš matininkės, kuri pranešė, kad namo renovacija nėra registruota Registrų centre, tad atskiro buto matavimai taip pat negali būti fiksuojami“, – rašo moteris.
Moteris pasakoja bandžiusi aiškintis situaciją tiek su namą administruojančia bendrove, tiek su daugiabučių atnaujinimo programą sostinėje administruojančia VšĮ „Atnaujinkime miestą“, tačiau „kaltų“ rasti nepavyko.
Gyventojai noro atlikti matavimus neišreiškė
Namo renovacija besirūpinusios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ juristas Evaldas Bračiulis teigia, kad ši vadovaujasi konkretaus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimu, pavedimo sutartimi ir galiojančiais teisės aktais.
„Kadastrinių matavimų, įgyvendinant ar įgyvendinus minimo daugiabučio namo atnaujinimo projektą, nenumatė nei namo savininkų sprendimas, nei pavedimo sutartis, nei projekto įgyvendinimo metu galioję teisės aktai.
Teisės aktai projekto administratoriui numatė pareigą registruoti Registrų centre, jeigu projektui parengti ir (ar) įgyvendinti lengvatinis kreditas teikiamas butų ir kitų patalpų savininkų vardu ir dėl šio kredito su finansuotoju sudaroma lengvatinio kreditavimo sutartis. Tačiau kreditas minimo namo projektui įgyvendinti yra sudarytas viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vardu“, – kalba E.Bračiulis.
Pasak pašnekovo, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai. Namo renovacija, E.Bračiulio teigimu, yra paprastasis remontas, o ne rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, tad statinio kadastriniai duomenys neprivalėjo būti keičiami.
Pašnekovas pažymi, kad „Atnaujinkime miestą“ iki šio administruotuose 107 daugiabučių namų atnaujinimo projektuose kadastriniai matavimai ar registravimas Registrų centre nebuvo atliekami.
Problemą sprendžia susitarimo būdu
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus sako, kad Registrų centras neturi duomenų, kiek daugiabučių namų po atliktos renovacijos nėra registruojami, todėl negali atsakyti, ar tai – dažnai pasitaikanti problema.
„Tokie atvejai galbūt yra dažnesni didmiesčiuose. Daugiabučio renovacijos darbų eiga ir užbaigimas priklauso nuo pasirinkto rangovo ir projekto administratoriaus, kurie įsipareigoja atlikti sutartus darbus“, – sako jis.
Tuo metu nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ pardavimų vadovė Sigita Jokšienė pažymi, kad būsto pirkėjas ir pardavėjas neretai sutaria, jog sena buto byla nėra kliūtis sudaryti sandorį.
„Namo renovacija, kai yra daromi pastato išorės pakeitimai, pavyzdžiui įstiklinami balkonai, yra registruojama kaip ir nauja statyba. Taigi, pirmiausia turi būti įregistruotas visas namas, o tada – atskiri butai. Butų savininkai, norėdami parduoti butą nepasibaigus renovuoto namo registracijai, gali tai daryti, bet tik pagal senus matavimus, nes naujų Registrų centras nepriims, kol nebus sutvarkyta viso namo byla.
Kita vertus, jei pardavėjas ir pirkėjas susitaria, tuomet sena buto byla nėra kliūtis sudaryti sandorį. Galbūt tai ir yra priežastis, jog tokie atvejai nėra dažni. Atsakingų už renovuoto namo įregistravimą reikėtų ieškoti sutartyje su įmone, kuri atliko renovaciją“, – teigia „Inreal“ grupės pardavimų vadovė Sigita Jokšienė.
Registrų centro, „Atnaujinkime miestą“ bei „Inreal“ atstovai sutaria – tokioje situacijoje būtų savininkai turėtų kreiptis į namą administruojančią bendrovę ar namo bendriją ir spręsti susidariusią problemą.
„Remiantis Statybos įstatymu, statybos užbaigimo procedūras turėtų organizuoti statytojas. Neretai po renovacijos prašymą pakeisti namo kadastro duomenis Registrų centrui pateikia butų savininkų bendrijos pirmininkas, kitas įgaliotas asmuo arba namo administratorius ar jo įgaliotas asmuo", – sako M. Samkus.
