Nors reikalavimas statyti ne žemesnės kaip A+ energinio naudingumo klasės pastatus įsigalios tik 2018 metais, o kartelę iki A++ planuojama pakelti 2021 -aisiais, tačiau tokių namų Lietuvoje galima įsigyti jau ir šiandien.
Netoli Kauno centro, kairiajame Nemuno krante nedidelę individualių namų gyvenvietę „Ateities namai“ plėtojantis Eugenijus Kovalkovas pasakoja, kad iš viso rinkai bus pasiūlyti keturi 80 kv. m ploto namai.
Du iš jų jau sertifikuoti A+, dar du planuojama įrengti ir sertifikuoti A++ klasės sertifikatais spalį. Pusę būstų plėtotojas jau pardavė.
Vieno kvadratinio metro su pilna apdaila kaina projekte siekia 1560 eurų ir žadama, kad už šildymą vidutiniškai gyventojai mokės 10-30 eurų per mėnesį.
E.Kovalkovas skaičiuoja, kad A+ klasės namų statybos, lyginant su B klase, brangesnės 10-15 proc. Jo teigimu, jas atpiginti galima naudojant pigesnes inžinerines sistemas.
„Žinoma, B klasės namas gali būti ir brangesnis. Tai priklauso nuo to, kas stato, kokiomis kainomis, kokias medžiagas naudoja. Vien tik darant standartinę šildymo sistemą, ji gali kainuoti tiek pat, kiek visas namas. Šių namų statybas leido atpiginti paprastesnės šildymo, vėdinimo sistemos. Be to, ne pirmus metus statant namus, turi partnerius, kurie geromis kainomis gali padaryti visus darbus“, – teigia jis.
Marvelės „Ateities namuose“ įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri patalpose užtikrina oro cirkuliaciją. Šildymui naudojamas geoterminis katilas, ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai. Be to, visos namo sistemos yra automatizuotos.
E.Kovalkovas pasakoja jau planuojantis panašius namus statyti ir Vilniuje.
Naudoja mažiau energijos
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas Edmundas Monstvilas tvirtina, kad aukštesnės klasės pastatai naudoja 2-3 kartus mažiau energijos. Tai reiškia, kad mažiau mokėsite už šildymą, elektrą ir t.t. Tačiau skirtumas tarp pačios A ir A++ energinės klasės namų – nedidelis.
„Skirtumas tarp visų A klasės pastatų pagal energijos vartojimą nėra labai jau didelis. Tačiau A++ klasės pastatas išsiskiria dar ir tuo, kad jis daugiau nei pusę energijos naudoja iš atsinaujinančių išteklių“, – 15min aiškina specialistas.
Anot jo, tokių namų statyba apie 10 proc. brangesnė, nei B klasės, o investicijos į tokį namą turėtų atsipirkti per 20 metų.
„Kiek mes kalbėjome su individualiais statytojais ir didesniais investuotojais, statyba, lyginant su B ir C klasės pastatu, brangsta iki 10 proc. Tai nedaug, nes yra labiau apšiltinamos sienos ir galima diegti mažesnio galingumo inžinerines sistemas, kurios yra pigesnės“, – pasakoja E.Monstvilas.
Marketingo triukas
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ brokeris Tadas Meiliūnas sako, kad nors nusipirkę A klasės namus žmonės būna patenkinti, dar vis retas kuris gali juos įpirkti.
„Žmonės domisi ir visi yra labai patenkinti A klase, bet ne visi įperka, nes ji yra maždaug 10-15 proc. brangesnė už B klasę“, – teigia jis.
Anot jo, kol kas A ir aukštesnė energinė klasės namų statybų plėtotojai imasi, nes tai geras rinkodaros triukas.
„A klasė yra daugiau marketingas, vystytojai siūlydami tokį produktą taip nori išsiskirti. Pavyzdžiui, Kaune tokius projektus galima suskaičiuoti ant pirštų, jų tikrai nėra daug. Manau, turi prabėgti penkmetis, nes dabar mažai kas yra išbandę A klasę ir žmonės nežino, ar tikrai verta mokėti ir turėti aukštesnę energinę klasę“, – mano T.Meiliūnas.
