Apie daromas klaidas ir galimybes išvengti finansinių problemų, pasakoja
UAB „Roda Architects“ direktorius Rytis Kaminskas.
Sąmata neretai sudaroma per vėlai
Specialistas išskiria kelias svarbiausias priežastis, kodėl statant namą savarankiškai, jo kainą neretai išauga: žmonės nemato namo projekto kaip visumos, keičia sprendimus statybų eigoje, ištęsia statybas laike, jiems trūksta žinių ir patirties arba remiamasi svetima patirtimi neįvertinandami fakto, kad kiekvienas atvejis yra unikalus.
„Dažnai atrodo, kad namo sąmata – baigtinis dalykas. Pasidarai namo projektą ir tada tampa aišku, ką skaičiuoti. Pasitaiko, kad žmogus projektavimo metu kartais net nenutuokia, kas ir kiek iš tiesų kainuoja. Kuomet sprendimai statomam namui yra priiminėjami dalimis, tuomet bendra visuma atrodo miglota. Dar vienas dažnas atvejis – žmogus pasidaro namo projektą, susitvarko statybai reikiamus leidimus ir tada imasi namo sąmatos“, – pirštu į lietuvių daromas klaidas beda pašnekovas.
Tokia praktika, jo teigimu, žalinga. Mat jau turėdamas parengtą projektą, žmogus pradeda ieškoti galimybių sutaupyti, o jų neradęs arba nenorėdamas keisti planų ima neatsakingai išlaidauti.
R.Kaminskas pataria savo finansinių galimybių vertinimu ir sąmatos skaičiavimu susirūpinti dar projektavimo metu. „Kuo anksčiau pradedi skaičiuoti, tuo lengviau priimti sprendimus. Namo idėja pradeda atsispindėti projektiniuose pasiūlymuose – tūriai, dydžiai, medžiagų kiekiai, langų angos – tai svarios eilutės sąmatoje. Sudėjęs šias eilutes, matydamas kas kiek kainuoja, priimi sprendimus. Tas pats galioja ir projektuojant interjerą. Kuo anksčiau sužinai kainą, jauti, ar „paveži“ tiek ar ne“, Dažnai lietuvius biudžetas varžo, nes lietuviai pinigus namui skolinasi iš banko. Banko paskola – baigtinė pinigų suma, todėl nori ar nenori, turi į šią suma tilpti“, – pastebi specialistas.
Universali formulė neegzistuoja
Pavyzdžiui, 200 tūkst. eurų už visiškai įrengta 140 kvadratų namą – nėra kosminė suma
Universalios formulės skaičiuojant individualaus namo sąmatą, pašnekovo teigimu, nėra – nebent tipiniams kartotiniams projektams. „Juk net kiekvienas sklypas yra vis kitoks, – pastebi Rytis. – Pavyzdžiui, 200 tūkst. eurų už visiškai įrengta 140 kvadratų namą – nėra kosminė suma“.
Dažniausiai žmogus per gyvenimą pasistato vos vieną kitą namą, todėl suprantama, kad trūksta elementarių žinių ir patirties. Labai dažnai žmonės pamiršta įsivertinti, kad reikės pinigų ir tvoroms, ir aplinkos sutvarkymui. Projektuodami interjerus žmonės nustemba, kiek kainuoja šviestuvai, langų dengimo sprendimai, kokybiški jungikliai ir kiti dalykai. Tai irgi skatina plačiau atverti pinigines, nes gražiai gyventi juk nori visi.
„Saviveiklininkai“ biudžetą viršija beveik visada
Paklaustas, kodėl kai kurios statybos trunka penkmečius ar net dešimtmečius, pašnekovas netrunka surasti to priežastį. „Su statybomis neretai būna taip, kaip sakė Napoleonas: „Svarbu įsivelti į karą, o po to žiūrėsime, kaip bus“. Statyboms galioja panašus principas: „Pradedame statyti, biudžetą turime, nes juk paklausėme brolio, pasitikslinome pas kaimyną“. Žmonės statybų nebaigia ne dėl to, kad jiems fainai statybvietėje gyventi, o todėl, kad buvo nepaskaičiuota. Jei nueitume į statomą namą ir paklaustume, kiek dar trūksta pinigų iki įkurtuvių, atsakymą turbūt žinotų vienas iš dešimties apklaustųjų“, – aiškina jis.
R.Kaminskas pastebi, kad statydamas namą žmogus dažniau suplanuotą biudžetą viršija nei sutaupo. „Tokio atvejo, kad žmones pasistatę namą, atšventę įkurtuves, dar iš tų pačių pinigų išvyktų į kelionę pailsėti, nelabai teko girdėti“, – juokauja specialistas.
Namas per 8 mėnesius – misija įmanoma
Jeigu viskas aiškiai suprojektuota, aiškus finansavimas, iš anksto surasti ir aptarti visi sprendimai, sustyguot terminai, 8-9 mėnesių turi pakakti
„Roda Architects“ vadovo teigimu, trumpesnė statybų trukmė garantuoja, kad mažesnė numatyto statybų biudžeto dalis bus paleista vėjais. Anot jo, laike ištęstų statybų sąnaudos didėja, nes reikia mokėti už teritorijos saugojimą, dažnus projektų vadovo vizitus, atsirandančias prastovas samdytiems padėjėjams. „Kuo statybos labiau suplanuotos, tuo šie kaštai mažesni“, – patikslina jis.
Kokia optimali statybų laikotarpio trukmė? Anot R.Kaminsko, pagal klasikinį statymo būdą (pasirinkus blokelius, plytas, mūrą) ir pradėjus namą statyti atšilus orams pavasarį, jame turėtų būti galima švęsti Kalėdas: „Jeigu viskas aiškiai suprojektuota, aiškus finansavimas, iš anksto surasti ir aptarti visi sprendimai, sustyguot terminai, 8-9 mėnesių turi pakakti“, – skaičiuoja jis.
Kaip pinigus išleisti protingai?
Ką daryti, kad statant namą savarankiškai pavyktų išvengti netikėtų išlaidų? Pašnekovas pataria visų pirma atsakingai įvertinti savo poreikius ir galimybes!
„Geras architektas visada papasakos, ką ir kodėl verta daryti ir ko nedaryti. Geri architektai nuo prastesnių skiriasi tuo, kad padeda sukurti visumą ir ją sukontroliuoti. Kiekvieno architekto ir užsakovo darbas – surasti individualius šeimos sprendimus, atsakymus į tai, kaip ta šeima gyvena ir kas jiems svarbu. Vieniems reikia darbo ir svečių kambario, kiti neprisimena, kada paskutinį kartą turėjo svečių. Svarbu nesikliauti stereotipais. Pačią didžiausią įtaką savo biudžetui galima padaryti projektavimo stadijoje. Juk tada dar galite priimti sprendimą, kokio ploto namą statysite. 150, 180, 200 kv. metrų? Tinkamai pasirinkę taupote jau čia. Statysite vieno ar dviejų aukštų? Darysite židinį ar ne? Įrengsite pirtį ar ne? Visi šie sprendimai turi didžiulę įtaką namo sąmatai“, – apibendrina R.Kaminskas.
RESTA – didžiausia Baltijos šalyse statybų tematikos paroda, kurioje pristatomi naujausi ir pažangiausi sprendimai statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems. Paroda vyks balandžio 27 - 30 dienomis, o joje dalyvauja 550 įmonių iš 17 šalių. Parodos tema – skaitmeninė statyba.
