Mažesniuose miestuose būstą parduoda brangiau
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 2,9 proc. 2022 metų gegužę buvo fiksuojamas 1,7 proc. augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 21,2 proc. 2022 metų gegužę metinis augimas siekė 20,1 proc..
Per metus, nuo 2021 m. birželio iki 2022 m. birželio butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 23,4 proc., Kaune – 20,8 proc., Klaipėdoje – 16,0 proc., Šiauliuose – 17,7 proc. ir Panevėžyje – 17,5 proc.
Pasak Raimondo Reginio, bendrovės Rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims, pakankamai aukštas bendras būsto rinkos aktyvumas šalyje dar leidžia būsto pardavėjams parduoti būstą brangiau ne tik didžiausiuose šalies miestuose, bet ir mažesniuose šalies miestuose.
„Pavyzdžiui, šių metų gegužės-birželio mėnesį vidutinė buto kvadratinio metro pardavimo kaina Šiauliuose ir Panevėžyje viršijo 1 tūkst. eurų. Analizuojant naujausius įregistruotus butų pirkimo-pardavimo sandorius šiuose miestuose, už geros kokybės ir vertingiausiose miesto vietose esančius butus pirkėjai jau moka ir 1,4-1,6 tūkst. eurų/kv. m, o pačių brangiausių parduotų butų kvadratinio metro kaina gali siekti ir 2 tūkst. eurų“, – komentavo R.Reginis.
Anot jo, panašios tendencijos stebimos ir likusiuose šalies regionuose, kur geros būklės butų pardavimo kainos pasiekė rekordines aukštumas.
„Ypač stebimas didelis pardavimo kainų skirtumas tarp prastesnės būklės butų senos statybos daugiabučiuose ir naujai suremontuotų butų renovuotuose daugiabučiuose. Itin aukštos pastatų modernizavimo ir būsto įrengimo kainos kokybiško būsto pardavimo kainas kilstelėjo į rekordines aukštumas beveik visoje šalyje“, – teigia R.Reginis.
Nekilnojamo turto „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas, 15min patvirtino, kad šios tendencijos pastebimos visoje Lietuvoje.
„Praėjus pandemijos pradžiai, žmonėms būsto kokybė tapo didesniu priotritetu. Tiesa, mažesniuose miesteliuose dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo, natūraliai būsto kainos buvo mažesnės, nei didesniuose miestuose, kur gyventojų skaičius auga. Tokiuose miesteliuose nusipirkti būstą, jį susiremontuoti yra jei ne gerokai pigiau, tai bent ne brangiau nei nusipirkti naujos statybos būstą“, – teigia T.S.Kvainickas.
Pasak jo, kai būsto svarba didėja, natūraliai daugiau susidomima naujos statybos arba suremontuotu būstu.
„Anksčiau dominuodavo tai, kad žmonės perka senos statybos būstą ir jį susitvarko ir jame gyvena. Tas sutvarkytas būstas neatsiranda bent jau taip greitai rinkoje“, – apibendrina jis.
„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis 15min sako, kad dėl visos NT konjunktūros mažesniuose miestuos, labai stipriai pirmauja privatūs namai: atstumai santykinai maži, kamščių nėra, o nusipirkus sklypą, galima pasistatyti tokį namą, kokio norisi – modernų ir pažangų.
„Kalbant apie butų segmentą, taip, žmonės linkę mokėti daugiau, nes nusipirkęs seną daiktą visko pats nesutvarkysi: yra bendro naudojimo patalpos, laiptinės, rūsiai, kiemas, kurių kolektyviškai ne visi linkę tvarkyti. Taip pat namo energinio efektyvumo pačiam pasikeisti beveik neįmanoma“, – teigia Š.Tarutis.
Pasak jo, tai, kad keičiasi žmonių požiūris į būstą ir jie linkę sumokėti daugiau už kokybę ir komfortą, logiškai „išplaukia“ iš fundamentalių veiksnių: auga ekonomika ir pragyvenimo lygis, kyla lūkesčiai ir reikalavimai erdvei, kurioje gyvename.
„Be to, jau mantra tapę pokyčiai po pandemijos suvaržymų taip pat turėjo labai reikšmingą įtaką: daug daugiau laiko praleidę namuose žmonės iš naujo įvertino savo poreikius ir lūkesčius, o ir susitaupyti tuo laikotarpiu buvo puikios galimybės. Todėl tendencija, kad jie linkę investuoti į geresnį būstą, turėtų tik stiprėti“, – prognozuoja Š.Tarutis.
Birželis tapo antruoju pagal rezultatyvumą mėnesiu šįmet, tačiau prastesnis, nei pernai
„Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metų birželio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 3,5 proc., vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2308 eurus (+79 eurai/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje birželio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,8 proc., 2,4 proc., 1,2 proc. ir 2,4 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1587 eurų (+28 eurų/m²), 1495 eurų (+35 euro/m²), 1030 eurų (+12 eurų/m²) ir 1012 eurų (+23 eurai/m²), teigiama bendrovės išplatintame pranešime.
„Šių metų birželio mėnesį Lietuvoje buvo fiksuojamos pakankamai solidžios butų pardavimų apimtys. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, iš viso Lietuvoje butų buvo parduota 7 proc. daugiau nei šių metų gegužės mėnesį. Šių metų birželis tapo antruoju pagal rezultatyvumą mėnesiu šiais metais ir įsigytų butų skaičiaus augimas fiksuotas visuose šalies didmiesčiuose. O palyginus šių metų birželio mėnesį su tuo pačiu mėnesiu pernai, visgi šiemet butų įsigyta 12 proc. mažiau. Tačiau įvertinus bendrą geopolitinę ir ekonominę situaciją bei rekordines būsto įsigijimo apimtis praėjusiais metais, galima sakyti, kad bendras butų įsigijimų skaičius išlieka tikrai solidus“, – pranešime spaudai cituojamas R.Reginis.
Butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose pastaraisiais mėnesiais taip pat išlieka pakankamai solidus, tačiau metinis augimo tempas jau stabilizavosi ir pastaraisiais mėnesiais iš esmės nesikeičia.
Nepaisant mažėjančio optimizmo dėl šalies ekonominių perspektyvų artimiausiu metu bei veiksnių, kurie gali neigiamai atsiliepti ir visai nekilnojamojo turto rinkai (pavyzdžiui, mažėjančios realiosios gyventojų pajamos itin aukštos infliacijos aplinkoje, augančios palūkanų normos ar net auganti recesijos tikimybė), būsto pardavėjų lūkesčiai dar išsilaiko aukšti.
