15min redakciją pasiekė laiškas, kuriame skaitytojas tikina, kad namus pagal projektą „Zujūnų namai“ pardavinėjantys brokeriai apgaudinėja potencialius pirkėjus. Tiek skelbime portale skelbiu.lt, tiek projekto internetiniame puslapyje rašoma, kad „nuo 2018 metų Smėlio gatve kursuos viešasis maršrutinis transportas“.
Savivaldybė nenumačiusi viešojo transporto
Tačiau, panašu, tai nėra tiesa – bent rajono savivaldybė to nėra suplanavusi. 15min šį faktą patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių laikina skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič.
„2018 m. Vilniaus rajono savivaldybė neplanuoja steigti maršruto iki Smėlio g. Zujūnuose. Savivaldybės 2017–2019 m. strateginiame veiklos plane gatvių infrastruktūros pagerinimas šioje vietovėje nenumatytas“, – rašoma vedėjos atsakyme.
Įrašė, ką sakė plėtotojai
Šio projekto namus pardavinėjantis nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Capital“ brokeris Šarūnas Kaniava 15min tikino, kad tokią informaciją jiems suteikė patys projekto plėtotojai ir ji yra preliminari.
„Ta informacija yra preliminari. Kadangi ten yra Vilniaus rajonas ir vystytojai turi daug reikalų su Vilniaus rajonu, todėl prašėme, kad jie savivaldybės paklaustų, kokios galimybės ir procedūros būtų, kad jie paleistų tą viešąjį transportą. Atsakymas buvo gautas, kad, pagal ten gyvenančių ir prisiregistravusių žmonių skaičių jau galima tą paraišką teikti. Jie sakė per šiuos metus tuo užsiims. Aš po to stipriai nebesidomėjau tuo, nes pasakė, kad tuo užsiima ir yra realu, kad per metus ten kažkas bus.
Aš savivaldybės neklausiau, klausiau savo vystytojų, kurie turi pažįstamų. Jeigu žmogus klausia apie viešąjį transportą, pasakau, kad tai yra negarantuojamas dalykas. Kiekvienam žmogui, kuris apie tai klausia, pasakau, kad tai yra preliminaru“, – atsakė brokeris.
Paklausus, kodėl, nežinodami tikslios informacijos, ją skelbia ir taip klaidina potencialius klientus, Š.Kaniava tikino pasitikėjęs statytojais ir žadėjo ją pakoreguoti.
„Viena vertus, reiškia, ir mus suklaidino. Reikės tiesiog pakoreguoti. Bet, žinokit, iš klientų gal 1 iš 10 pasiklausia tokio dalyko, mes apie tai papasakojame. Daugeliui tas neužkliūva, pagrindiniai kriterijai vis dėlto kiti“, – teigė jis.
Anot brokerio, projektą „Zujūnų namai“ įgyvendina keli partneriai, didžiausias iš jų – bendrovė „Grand House LT“. Šiuo metu pastatyta 70 namų ir visi jie parduoti. Kvartale turėtų iškilti apie 100 namų.
Skelbimas – tik reklama
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, dažniausiai projekto skelbimą šiek tiek „pagražina“ nepatyrę, reputacijos nevertinantys statytojai arba brokeriai. Dažniausiai teigiama, kad pagal projektą bus įrengti želdynai, žaidimų aikštelės, bus suteiktos automobilių stovėjimo aikštelės, nors pastaruoju atveju jos būna parduodamos ir įsigijus būstą kyla daug problemų.
„Esu susidūręs, kai brokeriai deda skelbimą, kad automobilius galėsite laisvai statyti projekto kieme, nors jau žinoma, kad visos vietos yra arba bus parduotos ir tam butui nepriklauso automobilio stovėjimo vieta.
Atsakingi vystytojai, kurie ilgai veikia rinkoje, jie retai sau leidžia tokią prabangą suklaidinti žmogų, nes „nueina“ blogas gandas, žmonės naudojasi socialiniais tinklais, ir istorija lieka. Informacijos atskleidimas pačioje pradžioje ir to įrašymas į preliminarią sutartį yra tapusi rinkos praktika. Tie, kurie to nedaro, yra kažkokie nauji vystytojai arba ieškantys lengvatikių ir bandantys šioje vietoje apžaisti. Tai tikrai nėra toliaregiškas veiksmas“, – 15min komentavo LNTPA direktorius.
Be to, jis pažymėjo, kad skelbime įrašyta informacija neužtikrina, kad tai, kas žadama, tikrai gausite. Pavyzdžiui, jei skelbime rašoma, kad bus suteikta automobilio stovėjimo vieta, ateityje bus įrengta viešojo transporto stotelė ar žaidimų aikštelės – visa tai turi būti aptarta ir įtraukta į sutartį.
„Kol neįrašyta į sutartį, skelbimai nesukelia teisinių pasekmių, tokia praktika galioja Lietuvoje. Tai skiriasi nuo užsienio valstybių, pavyzdžiui, Amerikos ar Skandinavijos šalių, kur, jeigu skelbime yra parašyta, tuomet galima ginti teises, nes statytojai neišpildė poreikių, pirkėjas buvo suklaidintas. Tuomet vartotojų teises ginanti tarnyba arba teismas įpareigoja suteikti tą paslaugą, pastatyti tą objektą arba sumokėti kažkokią kompensaciją žmogui, kuris buvo suklaidintas dėl neteisingos reklamos.
Mūsų vartotojų teises ginantis įstatymas nurodo, kad reikia vadovautis teisės aktais ir sutartimi, o skelbimas yra tik reklaminio pobūdžio informacija. Finalinis dokumentas, su kuriuo galima eiti į vartotojų teisių gynimo tarybą, į teismą, yra sutartis – vienos šalies įsipareigojimai kitai“, – teigė M.Statulevičius.
Tačiau Konkurencijos tarybos narys Elonas Šatas teigia, kad vartotojus klaidinanti reklama vis dėlto sukelia teisines pasekmes.
„Priešingai nei teigia p. M.Statulevičius, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, informacija, pateikiama reklamoje, skelbime, jei ji yra neteisinga, neišsami ar jos pateikimo būdas klaidinantis, sukelia teisines pasekmes. Norėčiau priminti, kad Lietuvoje galioja Reklamos įstatymas, įpareigojantis tiek reklamos davėjus, tiek skleidėjus, gamintojus ir kitus asmenis vartotojams skleisti tik teisingą, išsamią informaciją ir nedalyti tokių pažadų, jei neturi informacijos, kad jie bus įgyvendinti. Vartotojai, jei juos suklaidino skelbime įrašyta informacija, vadovaudamiesi Civilinio kodekso (6.301– 6.304 straipsniai), taip pat ir Reklamos įstatymo (5 straipsnis) nuostatomis, gali ginti dėl klaidinančios reklamos pažeistus interesus ir reikalauti žalos atlyginimo“, – 15min atsiųstame komentare sako E.Šatas.
