Mūro sienos Lietuvoje tradiciškai yra vertinamos geriausiai. Mūras vertinamas dėl tvirtumo, nedegumo, ilgaamžiškumo ir saugumo. Apšiltintas akmens vata, jis tampa šiltomis, visada sausomis, ilgaamžėmis, nedegiomis sienomis. Be viso to, tai yra natūraliai viena kitą papildančių natūralių medžiagų konstruktyvas, turintis ilgalaikę vertę.
Dauguma išorinėms sienoms naudojamų blokelių (keraminių, silikatinių, keramzitbetonio, akytojo betono) yra gaminami iš natūralių neorganinių medžiagų: molio, kalkių, smėlio ir vandens. Akmens vatos žaliava taip pat yra neorganinės kilmės. Ji pagaminta iš vulkaninių uolienų.
„ABC namas" projekto autorius Aurelijus Bambalas turi ne visai tradicinį, bet praktiktiškai pasitvirtinusį požiūrį į šiuolaikinio namo statybą, konstruktyvo pasirinkimą ir jo šiltinimą. Medžiagas jis renka netaupydamas, bet kiek įmanoma natūralesnes.
Anot A. Bambalo, dabar A klasės pastatams yra privalomas sandarumo rodiklis lengviau ir paprasčiau pasiekiamas šiltinant, pavyzdžiui, besiūliu sluoksniu. „Bet namus statome ne dėl testų, o dėl žmonių, kad juose būtų gera gyventi. Mano įsitikinimu, konstruktyvas neturi būti visiškai nelaidus orui, kitaip sakant, oro garams, nepaisant taip akcentuojamų šilumos nuostolių ir rekuperacijos. Reikiamą sandarumą galima pasiekti kitomis priemonėmis – garo izoliacija, specialiomis sandarinimo juostomis, statybos darbų kokybe. Tai yra, sandarinant plyšius, bet nedarant absoliučiai orui nelaidžių sienų. Ir dar abejoju, ar viso to reikia, nes jei 80 kv.m ploto name karšto vandens ruošimo ir šildymo sąnaudos per mėnesį nesiekia 30 Eur, ar verta daugiau taupyti? Įtikinamo atsakymo į klausimą, ar beatodairos sandarindami netaupome šilumos savo sveikatos sąskaita, kol kas neturiu. Juolab, kad kartais žmonės naudoja termoizoliacines medžiagas (nenoriu minėti jų pavadinimo), kurios dėl temperatūros pokyčių smarkiai plečiasi ir traukiasi, to poveikis mikroklimatui ir šilumos sąnaudoms didelis, nors pradiniai skaičiavimai geri. Bet apie tai mažai kas kalba, tyrimų beveik nėra arba jie gyventojams sunkiai pasiekiami", – savo požiūrį dėsto „ABC namas" kūrėjas A. Bambalas.
Natūralių medžiagų blokelių ir akmens vatos konstruktyvą „ABC namas" projektus realizuojantis A. Bambalas vertina dėl gamtinės prigimties, ekologijos, atsparumo ugniai, laidumo oro garams, garso izoliacijos ir ilgaamžiškumo.
Konstrukcijos dermė
Pasirinkus laikančiojo konstruktyvo blokelius ir apšiltinimo medžiagą, pagal norimą pasiekti šiluminę varžą skaičiuojamas apšiltinamojo sluoksnio storis.
„ABC namas" projekte naudojami didesnio storio ir didelio poringumo šilti akytbetonio blokeliai bei itin šiltos vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokštės. Paprastai naudojami 480 mm storio blokeliai ir 150 mm akmens vatos PAROC Linio 80 sluoksnis (A klasei), o B klasei – 480 mm + 100.
Akmens vata, projekto kūrėjo nuomone, tai ne tik patikimas šiltas apvalkalas, bet ir medžiaga, kurios pagalba sukuriama papildoma apsauga nuo ugnies bei gera garso izoliacija.
PAROC Linio akmens vatos plokštės pasirenkamos dar ir dėl to, kad be visų mineralinės vatos gerųjų savybių tai yrair apkrovas laikančios plokštės. Taigi, paliekama galimybė ateityje gyventojams pakeisti fasado apdailą, nes plokštės tinkamos ne tik tinkavimui, bet gali atlaikyti ir didesnes apkrovas, pavyzdžiui, klinkerio plytelių apdailą.
„Mano nuomone, medžiagos, kurias mes naudojame yra patikrintos laiko ir ilgametės praktikos. Aišku, jos nėra pačios pigiausios, tačiau tai yra reali kokybė, nauda ir vertė gyventojams, ką įvardijame kaip gyvenimo kokybę", – įsitikinęs „ABC namas" projektuotojas. Jo nuomone, vargu ar savininkas bus patenkintas, jei naujo namo fasadai po kelių metų ims pilkėti ar žaliuoti.
Anot statytojo, nei blokeliai, nei šiltinimo medžiagos galutiniame rezultate nėra matomi, tačiau jų nauda jaučiama kasdien ir šioje vietoje taupyti yra neatsakinga.
Akytbetonio blokeliai yra šilta, natūrali ir nedegi medžiaga. Monolitiniam žiedui sienos viršuje suformuoti yra specialūs „U" formos blokeliai. Monolitinis žiedas, formuojamas blokelių viduje, nesiekia išorės, fasade nėra kitos medžiagos intarpo, vadinasi, ir šilumos tiltelio, perdangos šiltinimas susijungia su sienos šiltinimu. Monolitinis žiedas, murlotas uždengiami užpildant perdangos aukštį 400 mm purškiamos mineralinės vatos sluoksniu.
Dėl standartinių langų ir durų dydžių angų (projekte numatytas tik vienas didesnio ploto langas), nereikalingos sąramos. Taip išvengiama nemažos dalies šiluminių tiltelių, kurie reikalauja daug dėmesio ir papildomo darbo.
Namo fasadas dengiamas mineraliniu tinku, pasirinktu dėl ilgamžiškumo ir atsparumo permainingam mūsų klimatui. Šis tinkas turi vandenį atstumiančių savybių, sudaro šarmingą, šiltą ir sausą paviršių, kokio nemėgsta mikroorganizmai. Sistemos dažų sudėtyje yra infraraudonuosius spindulius absorbuojančių dalelių, kurios pakelia paviršiaus temperatūrą 3-7 laipsniais – todėl ir akcentuojamas tinko šiltumas, ant tokio paviršiaus neįsiveisia pelėsiai ir dumbliai, netgi šiaurinėje pusėje.
Langai montuojami blokelių konstruktyve. Taip išvengiama šilumos tiltelių ir darbo juos eliminuojant.
Nedega. Kodėl tai svarbu?
Dalis statytojų paslėptų medinių konstrukcijų neapdoroja degumą mažinančiomis medžiagomis, argumentuodami, kad šios medžiagos ugnies plitimą ir dūmų susidarymą sulaiko nežymiai ir neturi esminės įtakos gaisro išplitimui. Tačiau nuodingų dūmų išsiskyrimo tyrimais yra nustatyta, kad konstrukcijų apdorojimas antipireninėmis medžiagomis suteikia papildomas 10-14 minučių, per kurias atsiranda šansas žmonėms pasišalinti iš degančio pastato.
„Šiuo požiūriu medžiagoms netaupome, nes laikausi nuomonės, kad vertingiausia kas yra šioje Žemėje, yra ne namas, o žmogus ir reikia padaryti viską, kas įmanoma saugant žmones, negalima galvoti, kad gaisro mano namuose nebus. Taip galvoja visi, bet gaisrų visgi būna", – įsitikinęs „ABC namas" sumanytojas. Todėl visas medžiagas atidžiai vertina ir gaisrinės saugos požiūriu.
Bet kurios sienos konstrukcijos degumo klasė priklauso nuo jos sudėtinių dalių degumo. Keramikos, silikato, akytbetonio ar keramzitbetonio mūro sienos yra nedegios ir atitinka A1 degumo klasę. Kai toks konstruktyvas apšiltinamas degiomis medžiagomis, sienų degumo klasė žemėja, jos klasifikuojamos kaip B s-1 d0 ar net žemesne gaisrine klase. Tad norint, kad apšiltinta mūro siena būtų saugi degumo požiūriu, racionaliausia rinktis nedegią šilumos izoliaciją bei nedegias apdailos medžiagas.
Dauguma PAROC akmens vatos gaminių priskiriami saugiausiai A1 degumo klasei, tad jais apšiltintas mūras įgauna daug didesnę vertę.
Akmens vata ilgiau saugo pastato konstrukcijas nuo ugnies poveikio, todėl ja rekomenduojama apšiltinti net ir tokias konstrukcijas, kurioms taikomi itin griežti priešgaisriniai reikalavimai.
Apsauga nuo drėgmės
Drėgmės oro garų pavidalu yra bet kurioje aplinkoje, joje dėl temperatūrų skirtumų visada vyksta šilumos mainai – šiltesnis oras migruoja šaltesnio link nešdamasis savyje sukauptą drėgmę oro garų pavidalu, kurie, esant tam tikroms sąlygoms, kondensuojasi.
Dėl šios priežasties svarbu, kad sienos konstrukcija būtų tokia, kad vandens garai nesikondensuotų, o pasišalintų per vėdinamą oro tarpą ar vandens garams laidų tinką.
Porėtos struktūros plytos ar blokeliai greitai išgarina drėgmę, taip pat ir statybinę, dėl technologinių procesų ypač juntamą pirmaisiais metais po statybų. Tokia pat turi būti ir izoliacinė medžiaga. Mūro ir šiltinamosios medžiagos gebėjimas tolygiai išgarinti drėgmę, t.y., per visą gyvavimo ciklą išlikti sausiems, reiškia sausas ir šiltas sienas.
Statybinėje fizikoje šį medžiagoje vykstantį procesą apibūdina vadinamoji garinė varža arba garų laidumo koeficientas µ. Kuo konstrukcijos medžiagų garų laidumo koeficientai artimesni, tuo tolygiau, esant palankioms sąlygoms, išgarinama drėgmė, ji nesikaupia sienos konstrukcijoje.
Akmens vatos vandens garų difuzijos varža µ yra 1, akytbetonio blokelių, priklausomai nuo tankio, vidutinė garinė varža – 3-10.
Taigi, garų difuzija vyksta bet kurioje medžiagoje, išskyus plieno lakštą, aliuminio foliją ir pan. Esminio skirtumo, kokia termoizoliacinės medžiagos garinė varža, nėra, svarbiausia – kaip medžiagos išdėstytos garų užtvaros ir temperatūros atžvilgiu.
Ilgaamžiškumas ir stabilumas
Mūro sienos ilgaamžiškumas nekelia abejonių ir tai yra, ko gero, vienas iš svarbiausių kriterijų, pasirenkant mūrą kaip laikančiąją konstrukcijos dalį. Visos sienos ilgaamžiškumui didelės įtakos turi visos tokioje konstrukcijoje panaudotos medžiagos, taip pat ir šilumos izoliacija. Akmens vatos pagrindinės savybės – šilumos laidumas ir degumas – laikui bėgant taip pat nesikeičia (tai nurodoma ir LST EN 13162). Be šių pagrindinių šilumos izoliacijos savybių funkcionalumui labai svarbus yra ir matmenų stabilumas.
Pastato sienos vasaros metu nuo saulės įkaista iki 70 laipsnių C ir daugiau. Jeigu sienos tinkuojamos, t.y. tinko sluoksnis yra ant ant šilumos izoliacijos sluoksnio, šilumos izoliacijos matmenų stabilumas ypač svarbus.
Jei šilumos izoliacija deformuojasi dėl temperatūros pokyčių, tai tinko apdailos sluoksnis gauna papildomus įtempimus ir laikui bėgant jame gali atsirasti plyšių, į kuriuos gali patekti vanduo. Per keletą tokių atšalimo-atšilimo ciklų (žiema-vasara) tinko sluoksnis suaižės, per atsiradusius plyšius tarp šilumos izoliacijos plokščių padidės šilumos nuostoliai.
Labai svarbu, kad PAROC akmens vatos plokštės yra stabilių matmenų, veikiant temperatūrai nesideformuoja ir išlaiko savo formą. Ši išskirtinė akmens vatos gaminių savybė leidžia pasirinkti ir tamsių spalvų tinko apdailą. Pastato eksploatacijos metu dėl temperatūros pokyčių tarp šilumos izoliacijos plokščių neatsiras plyšių, tinko sluoksnis išlaikys pradinę būklę.
