15min primena, kad Seimo nariai „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė ir Agnė Širinskienė Seimui pasiūlė palikti mažiausią mokesčio tarifą, 0,5 proc. Taip pat sumažinti NT neapmokestinamąjį dydį nuo dabartinės 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų ribos, o šiam siūlymui pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
VMI skaičiuoja, kad šiemet nekilnojamojo turto mokesčio surinkimas šiek tiek kilo. Preliminariais duomenimis, šiais metais daugiau kaip 4,8 tūkst. šalies gyventojų turėtų sumokėti apie 3,5 mln. eurų nekilnojamojo turto mokesčio.
2018 metais apie 4,2 tūkst. gyventojų deklaravo beveik 2,3 mln. eurų nekilnojamojo turto mokesčio, o 2017 metais apie 4,2 tūkst. gyventojų deklaravo daugiau nei 1,4 mln. eurų.
2016 m. daugiau nei 4 tūkst. gyventojų deklaravo beveik 1,3 mln. eurų. 2015 m. apie 3,5 tūkst. gyventojų deklaravo daugiau nei 860 tūkst. eurų.
VMI duomenimis, jei NT neapmokestinama riba šiais metais būtų buvusi 150 tūkst. eurų, o ne 220 tūkst., tai, 2019 metų duomenimis, mokesčių mokėtojų, kurie būtų turėję pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją, dėl mažesnės ribos būtų buvę apie 15,5 tūkst. daugiau.
VMI skaičiuoja, kad jei NT neapmokestinama riba šiais metais būtų buvusi 100 tūkst. eurų, o ne 220 tūkst., tai, 2019 metų duomenimis, mokesčių mokėtojų, kurie būtų turėję pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją, dėl mažesnės ribos būtų buvę apie 51,5 tūkst. daugiau.
A.Antanavičius: geriau nei nieko
Nekilnojamojo turto analitikas ir įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius mano, kad sprendimas nuleisti mokestinę kartelę dėl to, kad plėstųsi NT mokesčio mokėtojų bazė, yra sveikintinas. Tiesa, idealiu atveju, jo teigimu, turėtų būti apmokestintas visas turtas, įskaitant ir valstybinį.
„Bet ir toks ėjimas visuotinio mokesčio link yra geriau nei nieko. Esu daręs teorinius paskaičiavimus, kad 0,5 proc. mokesčio atsiradimas tiems, kas užsiima butų nuoma, sumažintų pajamų srautą tiek, kad tokio turto vertė galėtų sumažėti iki 10 proc. Tai tikrai nereiškia, kad tiek mažėtų būsto kainos, bet vertės mažėjimas turėtų bent atšaldyti norą beatodairiškai pirkti vis daugiau būsto. Deja, kol kas taip vyksta“, – 15min sakė jis.
15min primena, kad Registrų centras pastebi neblėstantį norą investuoti į nekilnojamąjį turtą. RC skaičiuoja, kad Lietuvoje kas penktas būstas gali būti priskirtas investiciniam.
PLAČIAU SKAITYKITE: Šalys, kur verta pirkti antrąjį būstą: Lietuva – ketvirta
Pasak A.Antanavičiaus, noras turėti daugiau nei vieną būstą prisideda prie rinkos kaitimo. Taip pat jauniems žmonėms, jaunoms šeimoms dėl to vis sudėtingiau įsigyti būstą.
„NT mokesčio atsiradimas yra puiki priemonė subalansuoti rinką ir pristabdyti būsto akumuliaciją siauroje žmonių grupėje, dėl ko turėtų pagerėti galimybės būstą įsigyti platesniam ratui žmonių. Dabartinis kartelės nuleidimas tokios įtakos neturės, bet bent jau einama, mano vertinimu, teisinga linkme“, – įsitikinęs jis.
T.S.Kvainickas: visuotinis, bet mažesnis tarifas būtų geriau
Kiek kritiškiau dėl kartelės nuleidimo nusiteikęs „Inreal“ grupės NT analitikas Tomas Sovijus Kvainickas. Be to, jis nepritaria A.Antanavičiui, kad toks mokestis galėtų apriboti nekilnojamojo turto burbulo formavimąsi.
„Šis mokestis nėra tiek reikšmingas, kad turėtų esminį poveikį rinkai, nes jį mokėtų tik kiek daugiau nei 10 tūkstančių iš kelių šimtų tūkstančių vilniečių, o vidutinės bei ekonominės klasės būsto kainos šiandien yra mažesnės už naująją kainų „kartelę“, – įsitikinęs jis.
T.S.Kvainickas aiškino, kad nekilnojamojo turto mokestis, bent jau kol kas, neužtikrina didesnių pajamų valstybei. Todėl perėjimas prie visuotinio mažesnio tarifo mokesčio, veikiausiai, būtų geresnis sprendimas.
„0,05 proc. tarifą nuo visos NT vertės pajėgtų sumokėti ne tik turintys turto už 220 tūkst. eurų, kas sudarytų 110 eurų per metus, bet ir 150 tūkst. eurų turto savininkas, kuris turėtų sumokėti apie 75 eurus per metus. Tokiu būdu būtų galutinai išspręstas NT mokesčio klausimas ir nereikėtų kasmetinių diskusijų, keliais dar tūkstančiais nuleisti „kartelę“, – tikina analitikas.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad nors mokestis iš esmės bus taikomas Vilniaus būsto savininkams, surinktos lėšos keliaus į valstybės biudžetą.
T.S.Kvainicko nuomone, vietoj to, kad valdžia įvestų visuotinį NT mokestį, yra manipuliuojama ekonomiškai nepaaiškinamu „kartelės“ nuleidimu.
„Po kiekvieno „kartelės“ nuleidimo bei tarifo pakeitimo diskutuojama, kokią tai turės įtaką rinkai, kaip paveiks pardavimo bei nuomos kainas, būsto likvidumą. Ir girdime tuos pačius atsakymus – būsto pardavimo kaina mažės, nes nuosavybė taps apmokestinta, o nuomos – augs, nes nuomotojai bandys permesti bent dalį mokesčio ant nuomininko pečių.
Mokesčio poveikis aiškus, tačiau, nežinia, kada ir kokia apimtimi tas poveikis atsiras. Tiek pirkėjai, tiek vystytojai negali planuoti bent keletą metų į priekį, nes neaiškūs ne tik rinkos pokyčiai, bet ir mokestinė aplinka“, – sakė jis.
T.S.Kvainicko nuomone, Benjamino Franklino posakio „gyvenime dėl nieko negali būti tikras, išskyrus mirtį ir mokesčius“, dėl pastarųjų reikėtų jaudinti mažiausiai. Jis prisimena, kaip buvo keičiamas žemės mokestis.
„Turėjome penkerių metų pereinamąjį laikotarpį, t.y. egzistavo pamažu išnykstanti lengvata dėl mokesčio padidėjimo. Viskas visiems buvo aišku ir galima buvo planuoti ateitį“, – kalbėjo jis.
S.Vagonis: rinkai įtakos nepadarys
Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, antrina T.S.Kvainickui ir mano, kad neapmokestinamosios kartelės iki 150 tūkst. eurų nuleidimo rinka nepajus. Panašiai būtų buvę ir 100 tūkst. atveju, sakė jis.
„Panašu buvo, kad labai nedaug tokių atsitiktinių patektų į tą segmentą. Dažniausiai kalbama apie šeimos turtą, tuo atveju turėjo būti žmonės, turintys 200 tūkst. eurų vertės turtą pagal RC vertes, dabar šiuo atveju turėtų patekti žmonės, kurie turėtų 300 tūkst. eurų vertes, o realybėje – dar brangesnį. Labai nedidelis kiekis žmonių, kurie turi šeimos turtą, arba vienišų žmonių, turinčių vertesnį nei 150 tūkst. eurų pagal RC skaičiavimo metodiką ir automatiškai šiek tiek brangesnį rinkoje“, – kalbėjo jis.
S.Vagonio teigimu, net ir nuleidus neapmokestinamąją kartelę, į sąrašą mokančių šį mokestį vis tiek pateks labai turtingi arba ne vieną NT turintys žmonės.
„Nei naujų objektų tokia kartelė nesustabdys, nei privers turto savininkus tą turtą parduoti ir kažkokiu būdu atvėsinti rinką, sumažinti kainas. Rinkai poveikis šiuo atveju nulinis“, – įsitikinęs jis.
S.Vagonio teigimu, nesvarbu 100 ar 150 tūkst. eurų mokestinė kartelė – ji labiau simbolinė nei duodanti apčiuopiamos naudos. Tiesa, jis pritaria visuotinio NT mokesčio įvedimui.
„Turėtų egzistuoti visuotinis mokestis, bet kad jis nebūtų našta. Kad būtų kuo mažiau išimčių ir kad tai nebūtų mokestis, kurio norėtųsi žūtbūt išvengti. Tas 100 tūkst. žingsnis galbūt ir buvo šiek tiek platesnis žingsnis link to. Dabar, pavadinkime, mažytis žingsnelis, kuris jokios įtakos rinkai nepadarys, o kiek tai duos naudos valstybei, pati valstybė ir težino“, – komentavo jis.
