Renovacijos taisyklės nebebus kaitaliojamos
Kaip vieną svarbiausių naujojo įstatymo akcentų BETA vadovas Valius Serbenta išskiria didesnį finansinį ir vadybinį renovacijos stabilumą.
„Iki šiol Paramos teikimo taisyklės, kurios yra antras svarbiausias dokumentas po įstatymo, buvo keičiamos kas pusmetį ar tris mėnesius. Tai kėlė įtampą ir gyventojams, ir finansinėms institucijomis. Naujuoju įstatymu įtvirtinama, kad valstybė kompensuos 30 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių kainos ir 100 proc. apmokės atnaujinimo administravimo išlaidas – tad projekto parengimas, administravimas, statybos priežiūros specialisto darbas gyventojams nieko nekainuos. Tačiau svarbiausia, kad tokie paramos dydžiai numatomi iki 2020 m., tad tie daugiabučiai, kurie nespės atsiliepti į vieną kvietimą, galės ramiai ruoštis sekančiam“, – komentuoja V. Serbenta bei priduria, kad gyventojus ypatingai turėtų pradžiuginti žinia apie pilnai kompensuojamas renovacijos administravimo išlaidas – iki šiol kompensacija siekė tik 50 proc., tad gyventojai turėdavo sumokėti lygiai pusę administravimo išlaidų.
Didina gyventojų nepriklausomybę nuo šildymo tiekėjų
Kita itin svarbi naujovė, kurią atneš įstatymas – galimybė pasinaudoti 10 proc. papildoma valstybės parama. Siūloma tokią paramą teikti, kai daugiabutyje įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų, pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose įrengiant individualios apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą, termostatinius ventilius.
V. Serbenta pabrėžia, kad tokia parama leis gyventojams padidinti nepriklausomybę nuo šilumos tiekėjų bei turėtų daugiau įtakos savo šildymo sąskaitų dydžiui. „Gyventojai, nepriklausomai nuo savo šildymo sistemos tipo, galės geriau reguliuoti savo šildymo kainas. Tai, žinoma, labai aktualu prie centrinio šildymo prijungtiems daugiabučiams“, – pastebi pašnekovas.
Žada pritraukti daugiau lėšų renovacijai
Parama daugiabučių modernizacijai kaip ir anksčiau bus teikiama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitomis lėšomis, sako Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Būsto skyriaus vyriausioji specialistė Ona Burneikaitė-Raugalienė bei pabrėžia, kad norint užtikrinti nuolatinį renovacijos finansavimą, būtina pritraukti daugiau privataus kapitalo lėšų.
„Tikimasi, kad įstatymas sudarys galimybes į daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą aktyviau pritraukti būtent privatų kapitalą. Šiuo metu bendradarbiaujant su Europos investicijų banku, įsteigtas Rizikos pasidalinimo fondas, į kurį, taikant finansų inžinerijos priemonių ir garantijų mechanizmo derinius, numatoma pritraukti apie 500 mln. eurų“, – komentuoja Aplinkos ministerijos atstovė.
Planuojama kasmet Lietuvoje atnaujinti nemažiau kaip 500 senos statybos daugiabučių – toks skaičius įrašytas Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, daugiabučių namų atnaujinimas yra vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų ir tai aiškiai atsispindi renovacijos planuose“, – sako O. Burneikaitė-Raugalienė.
