„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Naujas Uosto direkcijos pastatas: kovoje dėl milijonų dangstomasi miesto įvaizdžiu

Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija artimiausiu metu turėtų gauti pasiūlymus projektuoti naują Uosto direkcijos pastatą ir kruizinių laivų terminalą su visuomenine aikšte. Su tarptautinio konkurso laimėtoju planuojama pasirašyti sutartį dėl objekto, kurio kaina gali būti apie 40 milijonų eurų, projektavimo. Tačiau šiam projektui priešinasi Klaipėdos architektai, išmesti iš milijonų dalybų.
/ Vakarų ekspreso nuotr.

„Atlikome skaičiavimus bei vertinimus dėl dabartinio administracinio pastato, kuris statytas dar 1980 metais, kapitalinio remonto. Akivaizdu, kad lėšos remontui būtų milžiniškos, tad buvo nuspręsta statyti naują, visus šiuolaikinio pastato reikalavimus – ne tik energinius, bet ir darnumo, išmanumo bei ergonomikos kriterijus atitinkantį.

Mūsų lūkestis, kad naujas pastatas būtų funkcionalus – čia bus sutelktos ir uosto kapitono tarnybos, taip pat išskirtinis, taptų puošmena bei duotų impulsą naujai uostamiesčio architektūrai“, – paskelbus konkursą sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

„Atlikus analizę buvo nustatyta, kad dabartinio pastato kapitalinio remonto projekto ir remonto darbų kaina viršytų 4 milijonus eurų“, – sako Uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius Vytautas Paukštė. Anot jo, planuojama, kad naujasis administracinis pastatas kainuos apie 8-10 milijonų eurų be PVM. Skaičiuojama, kad išrinkus projektuotoją, projektavimo darbai truktų apie metus, o įkurtuves būtų galima švesti po 3-4 metų.

Sprendimą statyti naują kruizinių laivų terminalą Uosto direkcija priėmė vadovaudamasi tuom, kad iki pandeminiu laikotarpiu per metus tekdavo atsisakyti priimti iki 10 kruizinių laivų, nes jiems nebūdavo vietos esamame kruizinių laivų terminale.

„Kadangi naujasis pastatas būtų statomas ant naujai formuojamos krantinės kruiziniams laivams švartuoti, buvo nuspręsta šiuos projektus sujungti ir įgyvendinti kartu“, – sprendimą vieno projekto metu statyti ir krantinę ir pastatą paaiškina V.Paukštė.

Konkurso dokumentuose rašoma, kad administracinio pastato, trijų krantinių rekonstrukcijos, trijų krantinių statybos ir kruizinių laivų terminalo viešos infrastruktūros statybai planuojama išleisti ne daugiau nei 28 milijonus eurų skaičiuojant be PVM.

Pridėjus mokesčius, galimus papildomus ir nenumatytus darbus, atsižvelgiant į valstybinių projektų įgyvendinimo ankstesnius pavyzdžius, labai tikėtina reali šio projekto įgyvendinimo kaina gali siekti apie 40 milijonų eurų. Tačiau atsižvelgiant į šiuo metu smarkiai išaugusias žaliavų kainas ir tokia suma gali būti per maža.

Kad projekto įgyvendinimas nebus paprastas ir sklandus, rodo ir tai, kad architektūrinio konkurso pasiūlymų pateikti terminas, kuris buvo suplanuotas spalio 21 d., yra atidėtas iki spalio 28 dienos.

Dešimtmečių investicija

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas mano, kad Uosto direkcijos pastatas bus labai geras impulsas į visos aplinkinės teritorijos išvystymą.

„Tai sukurs ne tik infrastruktūrą, bet ir naują traukos vietą“, – sako V.Grubliauskas. Jis mano, kad Uosto direkcija elgiasi teisingai ir nebando tvarkyti ir lopyti senojo pastato, o kuria naują ir šiuolaikišką infrastruktūrą, orientuotą į ateitį.

„Priimtas teisingas sprendimas. Tai projektas, orientuotas į 20-30 metų lūkesčius. Reikia išmokti ne kvailai taupyti, o protingai išlaidauti, kad tai duotų efektą“, – tvirtą poziciją turi V.Grubliauskas.

Abejoja sprendimais

Tačiau vos paskelbus konkursą, jau vasaros pabaigoje viešojoje erdvėje abejones dėl projekto pradėjo reikšti kai kurie Klaipėdos architektai. Pirmiausia buvo atkreiptas dėmesys, kad konkursui organizuoti nebuvo pasitelkta Klaipėdos architektų sąjunga, o architektų ieškoma tiesiog vykdant viešųjų pirkimų procedūrą.

Nors taip elgdamasi Uosto direkcija nepažeidžia jokių teisės aktų, nuo proceso atriboti architektai projektą įgyvendinančiai direkcijai lengvo gyvenimo nežada.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus valdyba išplatino pranešimą, kuriame išsako kritines pastabas paskelbto konkurso atžvilgiu. Jame pastebima, kad skelbiamoje užduotyje yra skiriamas netinkamas dėmesys objekto prieigų ir viešų erdvių pertvarkymui, jūrinio miesto panoramos ir identiteto ženklų formavimui.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į prieštaravimus tarp teritorijų planavimo dokumentų, kuriais nurodoma vadovautis, diktuojami pastato parametrai ir tiksli vieta dar neturint urbanistinio pagrindimo.

„Keistai atrodo, kai kalbame apie miesto viešą erdvę, bet ją planuoja Uosto direkcija. Vystant svarbius projektus vykdyti konkursus su Architektų sąjunga yra susiformavusi ilgametė praktika, yra bendradarbiavimo sutartis tarp Architektų sąjungos ir Uosto direkcijos, galėjo pasikonsultuoti, pasitarti su miestu, kokie kriterijai, juo labiau kad yra ir miesto Tarybos sprendimas, kad svarbiems objektams projektuoti pasitelkiami atviri tarptautiniai konkursai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė klaipėdietis architektas Romas Gailius. Jis sako, kad apie konkursą sužinojo tik direkcijai jau paskelbus viešą pirkimą ir panagrinėjo viešai prieinamas konkurso sąlygas.

„Tikrai vieta yra tinkama tokios paskirties pastatui, tačiau pasirinktas netinkamas būdas, kaip šį projektą įgyvendinti“, – mano R.Gailius.

Jis abejoja, kad už projekto biudžete numatytus pinigus galima sukurti išskirtinės architektūros objektą, kuris taptų miesto vizitine kortele.

„Už tokius pinigus gautųsi tik kuklus ekonominės klasės 3 000 kvadratinių metrų ploto administracinis pastatas, su labai kuklia visuomenei skirta aikšte“, – R.Gailius mano, kad už suplanuotas kelias dešimtis milijonų eurų apie jokį išskirtinės architektūros pastatą ir erdvę net nereikėtų svajoti.

Architektas akcentuoja, kad net būsimo Uosto direkcijos pastato kaimynystėje esančio „Memelio miesto“ vystytojai skelbė tarptautinį būsimo biurų pastato architektūrinį konkursą, kurį organizavo Architektų sąjunga.

„Tokioje vietoje statant objektą reikėjo plačios diskusijos, taip pat reikėjo siekti pritraukti daugiau partnerių ir finansų. Jei būtų išrinktas išskirtinės architektūros projektas, prie jo įgyvendinimo galėtų prisidėti tiek Savivaldybė, tiek Vyriausybė. Uosto direkcija neturi patirties statant tokio tipo pastatus. Vertinimo komisijos sudėtis nėra skelbiama. Kas vertins konkursui pateiktus projektus? Uostininkai, kelininkai?“ – retoriškai klausė R.Gailius.

Uosto direkcija yra paskelbusi, kad pateiktus darbus vertins kompetentinga komisija, kurią sudarys Uosto direkcijos, miesto ir architektų bendruomenės atstovai, tačiau konkretūs asmenys nėra įvardinti.

Renkasi kaliošus?

„Jei šiandien mes išsirenkam kaliošus ir to pakanka, tai viena. Bet jei sako, kad į miestą ateik su fraku, tai tada reikia galvoti, kaip tai padaryti. Kas išeis, aš nežinau, bet tradiciškai darbas pradeda strigti, visi skundus rašinėja, tai kam to reikia?“ – iš anksto kritiškai nusiteikęs būsimo projekto atžvilgiu yra R.Gailius, nors nei jis, nei niekas kitas dar nematė būsimo pastato konkurso pasiūlymų ir architektūrinių sprendimų. Jis mano, kad Uosto direkcija eina primityviausiu keliu per viešuosius pirkimus.

„Tai yra rimta įstaiga, turinti visą potencialą suorganizuoti rimtą konkursą“, – sako R.Gailius.

Tačiau „Vakarų ekspreso“ šaltiniai tikina, kad už architektų susirūpinimo slepiasi ne tik didžiulis susirūpinimas miesto įvaizdžiu, bet konkretus finansinis interesas.

R.Gailius sako, kad Architektų sąjunga gerą tarptautinį konkursą, į komisiją pasikviesdama net užsienio architektus, kurie yra atitinkamos srities specialistai, gali suorganizuoti už 15-20 tūkstančių eurų. Tačiau vieša paslaptis, kad didžiausias prizas yra laimėti konkursą ir gauti užsakymą projektuoti objektą, nes paprastai konkurso sąlygose nustatoma, kad konkurso nugalėtojui ir atitenka teisė projektuoti.

Tokiu atveju konkurso nugalėtojas gali tikėtis sutarties, kuri bus lygi apie 5-7 procentus nuo visos projekto sąmatos. Uosto direkcijos projekto atveju tai galėtų sudaryti apie 2-2,5 milijono eurų.

Taigi šiuo atveju pati Uosto direkcija pasirinko spręsti, kam atiteks šis užsakymas. Direkcija įsipareigoja su pirmos vietos laimėtoju sudaryti pirkimo sutartį, pagal kurią bus rengiami projektiniai pasiūlymai, techninis, darbo ir interjero projektas. Taip pat konkurso prizininkams bus paskirtos ir premijos : I vieta – 9 000 eurų, II vieta – 7 000 eurų, III vieta – 5 000 eurų.

Todėl labai tikėtina, kad Architektų sąjunga, netekusi galios nuspręsti, kam skirti tuos tūkstančius ir milijonus, ima aršiai piktintis ir kritikuoti projektą dar net nematę pasiūlymų, kaip jį planuojama įgyvendinti. Projekto kritikai pateikia ir tokius argumentus, kad pastato statyti visiškai nereikia, nes tam nėra tinkamas laikmetis.

Kalbama apie tai, kad Uosto direkcijos pajamos, kurios pernai siekė 66 milijonus eurų, artimiausiu metu gali mažėti ir pinigų gali pritrūkti jau pradėtiems infrastruktūriniams objektams, tokiems kaip uosto įplaukos kanalo rekonstrukcija, užbaigti.

Būsimas uosto nuosmukis siejamas su sankcijomis Baltarusijai ir atsiradusia tikimybe, kad Klaipėdos uostas gali netekti baltarusiškų krovinių, kurie sudaro apie trečdalį visos uosto krovos. Argumentai atrodo rimti, tačiau ar jie yra nuoširdūs?

Seka situaciją

Naujo kruizinių laivų terminalo ir Uosto direkcijos pastato statybų projektą seka ir „Memelio miesto“ vystytojai „Stemma Group“. Jų atstovas Nerijus Tilindis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad direkcijos projektas neabejotinai sukurtų papildomą traukos centrą ir ženkliai prisidėtų prie bendro šios miesto teritorijos išvystymo.

„Mes savo projektą vystome atskirai, direkcija – irgi atskirai, ir jie nėra susiję. Net jei būtų nuspręsta nestatyti terminalo ir direkcijos pastato, “Memelio miestas„ bus vystomas kaip suplanuota“, – „Vakarų ekspresui“ sakė N. Tilindis. Anot jo, jau kitais metais „Memelio mieste“ turėtų prasidėti šiuolaikinio biurų komplekso statybos. Jau projektuojamas ir gyvenamųjų namų dalies pirmasis etapas.

Tačiau projektas nevyksta visiškai sklandžiai dėl konflikto su kaimynais – „Klasco“. Didžiausia uosto krovos kompanija yra apskundusi „Memelio miesto“ detaliojo plano sprendinius ir dėl to vyksta ginčas teismuose.

Pastaruoju metu girdisi daug nuomonių, kad pagal savo vystymosi tempą Klaipėda smarkiai atsilieka nuo Vilniaus ir Kauno. Klausimas, kas tai sąlygoja – ekonominės priežastys ar vidiniai nesutarimai, lieka atviras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“