Naujasis KPD vadovas: departamentas iki šiol buvo kaip viduramžių miestas

Lapkritį paskirtas naujasis Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovas, aplinkosaugininkas Vidmantas Bezaras sako keisiantis kultūros paveldo politiką. Anot jo, anksčiau KPD save traktavo kaip viduramžių miestą, o teisminių procesų skaičius buvo vertinamas kaip teigiamas rodiklis.
Vidmantas Bezaras
Vidmantas Bezaras / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

„Kultūros paveldo departamentas ilgą laiką save traktavo kaip viduramžių miestą, kuris apsitvėręs didele gynybine siena. Kas perlipdavo per tą sieną, tas dažniausiai būdavo įrašomas į priešų sąrašą“, – ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) metinėje konferencijoje „Core“ kalbėjo V.Bezaras.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vidmantas Bezaras
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vidmantas Bezaras

Jis sakė bandysiantis sukurti atvirą, į dialogą einančią organizaciją bei mažinti teisminių bylų skaičių.

„Departamente šiuo metu yra 161 teisminė byla. Ne ši produkcija bus vertinama kaip teigiamas pasiekimas. Tų bylų turi būti mažiau. Aišku, jos turi būti principinės, bet kur galim, turim ieškoti kompromisų“, – sakė naujasis KPD vadovas.

Kaip didelę problemą jis įvardijo KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų tvirtinamų aktų ir teritorijų planavimo dokumentų suderinamumą, paveldo objektų vertingųjų savybių interpretavimo galimybes ir aiškių kriterijų trūkumą.

„Vertinimo tarybų darbui priekaištų nėra – jos yra 5 ir jose sprendimus priima ne etatiniai KPD darbuotojai, o mokslinius laipsnius ir patirtį paveldo srityje turintys žmonės, kiekvienas dalindamasis savo kompetencija paveldo srityje“, – konferencijoje planais dalijosi jis.

Anot jo, problema yra Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms pateikiami aktai visai nevertinus pastatų atkūrimui svarbių ekonominių svertų, technologinių galimybių ir kompensavimo būdų, kas dažnai ir iššaukia pasipriešinimą arba poreikį kaskart kreiptis į KPD dėl aktų peržiūros.

„Trūkumai yra teisės aktais nustatytose procedūrose, kada Kultūros paveldo centro parengta medžiaga Taryboms pateikiama be ekonominio – socialinio vertinimo, ir tai yra keistina, papildant tuos teisės aktus. Dažnokai, pradėjus tvarkyti objektą ar pasikeitus jo savininkui ir atsiradus poreikiui statinį kitaip pritaikyti, po kelis kartus vis kreipiamasi į Vertinimo tarybas su prašymais tai panaikinti vieną ar kitą vertingąją savybę, tai leisti kilstelėt stogą, tai praplatint duris ir t.t. Tai keistina praktika, nes ne tik trikdomas specialistų darbas, bet ir menkinama sprendimų vertė.

Naujų vertingųjų savybių nustatymas jau vykstant projektavimo ar statybos procesams turi būti galimas tik išskirtiniais atvejais, pvz., kai vykdant archeologinius tyrimus atrandami visai nauji duomenys, kai darbų metu tvarkant sienas aptinkame unikalias freskas, sienų tapybą, ar kai naujai rasti istoriniai šaltiniai, brėžiniai pakeičia mūsų žinias apie objektą“, – aiškino jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs