15min skelbė, kad nekilnojamojo turto bendrovė „Naujoji Elija“ 2016 metų birželį iš varžytinių įsigijo penkis neįrengtus daugiabučius Palangos Mokyklos gatvėje. Projekte „Elija“ buvo suprojektuoti devyni namai, tačiau pirmieji plėtotojai sugebėjo pabaigti ir parduoti tik keturis. Likę buvo pastatyti, tačiau neįrengti.
Iš minios – 2 mln. eurų
Praėjusių metų kovą bankas „Citadele“ suteikė įmonei 4,2 mln. eurų paskolą. Pasak sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ vadovo Martyno Stankevičiaus, už šiuos pinigus bendrovė „DAO“, viena iš „Naujosios Elijos“ akcininkių, įrengė tris namus ir pradėjo pardavimus.
„Paskola buvo aktyviai grąžinama ir štai beveik metai į priekį, didelė dalis paskolos yra padengta. Dabar „DAO“ nori įrengti kitus du namus ir tam reikalingas papildomas kapitalas“, – 15min sakė jis.
Bendrovė per platformą „Röntgen“ siekia pritraukti 2 mln. eurų. 1,5 mln. eurų bus skirta esamos banko paskolos refinansavimui, o dar pusė milijono – įmonės apyvartiniam kapitalui padidinti ir likusių butų įrengimui.
„Naujoji Elija“ prieš dvejus metus įsigijo 272 butus, iš jų 80 jau pardavė. Dėl dar 22 pasirašytos preliminarios pardavimo sutartys. M.Stankevičius sako, kad šiuo metu liko apie 170 butų (kai kurie butai gali būti skaidomi ar apjungiami), iš kurių liko įrengti apie 110.
„DAO gavę finansavimą per 2019 metus įsipareigoja įrengti dar bent 64 butus (vieną namą). Darbai bus finansuoti dalinai platformos pinigais, dalinai iš pardavimų gautomis pajamomis“, – aiškino M.Stankevičius.
Pinigų projektui rinkimas per „Röntgen“ prasidėjo tik gruodžio 17 dieną.
„Anksti dar ką pasakyti (kiek surinkta pinigų – 15min) – žmonėms reikia laiko susipažinti su projektu. Kadangi šventinis laikotarpis – rezervacijas priimsime iki sausio pabaigos“, – kalbėjo jis.
Testuoja rinką
Žmonėms, kurie nuspręs investuoti į šį projektą, siūloma 7 proc. metinė grąža, o investicijos laikotarpis – 3 metai. Teigiama, kad palūkanos bus mokamos kas ketvirtį, o rizika įvertinta A klase.
„Projektus vertiname pagal su Lietuvos banku suderintas projektų vertinimo taisykles, kuriose 0–5 balų (0 – silpnai, 5 – labai gerai) skalėje atsižvelgiame į vystytojo patirtį, paskolos ir įkeičiamo turto santykį, paskolos laikotarpį, projekto stadiją, turto vietą ir likvidumą, kt. Tai turbūt pirmas projektas, kurį teko vertinti ir priskirti tokį aukštą reitingą“, – tikina M.Stankevičius.
Pasak jo, paskola bus užtikrinama turto įkeitimu. „Röntgen“ vadovas aiškino, kad paskolos išdavimo dieną paskolos ir turto santykis bus 20 proc. – jei vyktų turto išieškojimas, butus užtektų parduoti už 200 eurų už kv. metrą, kad butų padengta visa paskolos suma.
„Kadangi visą laikotarpį vyks pardavimai (t.y. mažės užstato kiekis), maksimalus paskolos ir turto santykis gali kilti iki 50 proc. Tai reiškia, kad paskolos dengimui užteks turtą parduoti po 500 eurų už kv. metrą – vaizdžiai tariant – 25 tūkst. eurų už 50 kv. m ploto butą.
Šis modelis yra gudrus tuo, kad jei pardavimai nevyks pagal planą (kas reikš likvidumo trūkumą prie esamų kainų), investuotojai turės labai didelį „nuolaidų“ buferį, kurį bus galima naudoti siekiant grąžinti paskolą. Kitu atveju, jei projekto pardavimai eisis geriau nei planuota (t.y. didelė paklausa) – tai bus indikacija, kad turtas yra vertingas ir jam nereiks daryti didelių nuolaidų norint išlaisvinti lėšas, o vystytojo nesuvaržysime nepagrįstais reikalavimais“, – kalbėjo M.Stankevičius.
Šiuo metu „Elijoje“ butų kaina prasideda nuo 1050 eurų už kv. m be PVM.
Kas bus, jei nepavyks surinkti norimų lėšų? M.Stankevičiaus teigimu, dangus nesugrius ir investicijos grįš atgal į investavusių banko sąskaitas. Tuo metu pati bendrovė sako, kad nesėkmės atveju tiesiog liks su banko finansavimu, esą dabar tiesiog testuoja minios finansavimą siekdama lankstumo.
„Tiesa, neabejojam, kad surinksim. Anksčiau, kai rinkome lėšas „NokNok“ namams – per 2 savaites pritraukėme 500 tūkst. eurų. „NokNok“ rizikingumas buvo C – klasės, o Elija – A“, – kalbėjo jis.
Naujieji komplekso savininkai darbus pradėjo 2016 metų spalį. Anksčiau teigta, kad bendros investicijos į daugiabučius turėtų siekti 10 mln. eurų.
Registrų centro duomenimis, didžiąją „Naujosios Elijos“ akcijų dalį valdo Estijoje registruota bendrovė „Leeward Holdings OU“, kurią valdo verslininko Peterio Gage'o Morriso, investavusio į prekybos komplekso „Nordika“ vystymą Vilniuje, kompanija „Gage Partners“. Antras pagal dydį akcininkas – Liuksemburge registruota įmonė „DAO AM“, kurią valdo Vykintas Misiūnas ir Evaldas Čepulis.
Taip pat akcininkų sąraše yra Kipre registruota įmonė „Strongwild Holdings Limited“, Tautvydas ir Alvyda Misiūnai, Marija Dubickienė, Kęstutis Lisauskas ir Andrius Pocevičius.
Įklimpo į skandalą
Daugiabučių namų kvartalas „Elija“ pradėtas statyti 2006 metais. Anksčiau skelbta, kad projekto vertė – daugiau nei 29 mln. eurų. Jį sudaro 9 gyvenamieji 6–8 aukštų pastatai, kuriuose iš viso suprojektuoti 385 apartamentai.
Statytojai tikėjo, kad būtent šis kompleksas bus vienas tų, kurie pažadins merdinčią Šventąją. 2010 metais greta turėjo būti atvertas vandens parkas.
Projektas sustojo po dvejų metų, kai uostamiesčio prokurorai dėl statybų teisėtumo kreipėsi į teismą. Tuomet teigta, kad namų statytojai pastatė per aukštus pastatus, bet 2014 metais teismai nusprendė, jog kompleksas pastatytas teisėtai.
Kompleksą stačiusios bendrovės „Baltijos pirkliai“ vadovas Vaidas Šimaitis teigė patyręs 30 mln. eurų nuostolį ir ketino pabandyti prisiteisti juos iš valstybės. Jis kaltino valdininkus, kad dėl šešerius metus trukusių teismų maratono įmonė smarkiai įsiskolino rangovams, kai kurie jų bankrutavo, o pritraukti investuotojų buvo neįmanoma.
2014 metais bendrovę „Baltijos pirkliai“ dar bandyta gelbėti, tačiau neatsiskaičius su bankais jai iškelta bankroto byla.
Šiemet bankrutavusios įmonės savininkai bandė iš valstybės prisiteisti 8,7 mln. eurų žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas. Tuomet bendrovės interesams atstovavęs advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis teisininkas Marius Inta BNS sakė, kad „Baltijos pirkliai“ planavo sprendimą skųsti.
Pavasarį skelbta, kad metų pradžioje į teismą kreipėsi ir „Elijos“ plėtotojas verslininkas Vaidas Šimaitis bei jo motina Regina Šimaitienė – jie iš valstybės siekia prisiteisti daugiau nei 24,72 mln. eurų žalos.
