2021-ais – tik A++ klasės pastatai
Pastatų energinis sertifikavimas Lietuvoje pradėtas 2007 metais. Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai pastatams nustatomi pagal klases – nuo G iki A++. Daug energijos suvartojantys pastatai žymimi G, o visai šiluminės energijos nenaudojantys – A++. Nuo 2014 metų sausio 1 dienos Lietuvoje naujiems pastatams įsigaliojo aukštesni reikalavimai – visi jie turi atitikti jau ne C, o bent jau B energinio naudingumo klasę.
Aplinkos ministerija, siekdama palengvinti statybos ir projektavimo išlaidų prognozavimą, naujai statomiems pastatams energinio naudingumo reikalavimus kels palaipsniui. Nuo 2016 metų sausio Lietuvoje turės būti statomi ne žemesnės nei A naudingumo klasės pastatai, 2018-aisiais – ne žemesnės nei A+, o nuo 2021 – tik aukščiausios energinio naudingumos klasės A++ pastatai.
Taip, iš pradžių investicija yra truputį didesnė, tačiau laikui bėgant ji tikrai atsiperka. Ir svarbiausia, kad žmogus investuoja į kokybišką gyvenimą, – teigė D.Matonienė.
Viceministrė Daiva Matonienė teigė, kad keliami reikalavimai ne tik naujai statomiems, bet ir modernizuojamiems pastatams. Iki 2014 metų jų naudingumo klasė turėjo būti ne žemesnė kaip D, o nuo šių metų pradžios – ne žemesnė kaip C.
D.Matonienė kalbėjo, kad šiluminės energijos nevartojantys pastatai ir Lietuvos, ir visos Europos siekiamybė. Anot viceministrės, pastatų energinio naudingumo reikalavimai keliami remiantis Europos Sąjungos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo.
Geresnė gyvenimo kokybė
Aplinkos viceministrė kalbėjo, kad aukštesni naujai statomų pastatų reikalavimai naudingi ir gamtai, ir patiems statytojams. „Labai svarbu, kad kiekvienas pradėtų galvoti ne tik apie save, bet ir apie tai, kaip kuo mažiau pakenkti gamtai. Kalbant apie kuo mažesnį gamtos išteklių naudojimą pastatų energinio naudingumo klausimas yra labai svarbus. Turime daryti kuo mažesnę žalą aplinkai ir išsaugoti gamtos išteklius ateities kartoms“, – teigė D.Matonienė.
Viceministrė pabrėžė, kad rūpindamiesi pastatų energiniu naudingumu laimi ir patys statytojai: „Jei kalbėtume ne taip globaliai, aišku, tai naudinga ir pačiam žmogui. Taip, iš pradžių investicija yra truputį didesnė, tačiau laikui bėgant ji tikrai atsiperka. Ir svarbiausia, kad žmogus investuoja į kokybišką gyvenimą.“ D.Matonienė paminėjo ir dar vieną, ne ką mažiau žmogui svarbų aspektą – taupymą. Visai energijos nenaudojančiame ar mažai jos naudojančiame name gyvenantis žmogus sutaupo, nes nemoka didžiulių sumų už būsto aptarnavimą. Kitaip tariant – padeda ir gamtai, ir sau.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
