„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Naujo Vilniaus tilto prie „Litexpo“ autoriai atras vietos pėstiesiems ir dviratininkams

Vilniuje turėtų iškilti du nauji pėsčiųjų tiltai: vienas miesto centre, kitas prie Vingio parko. Pastarojo autoriai kolektyvas „KILD“, projektuojantys tiltus Kaune bei Seule, pasakojo, kad tiltu galės naudotis tiek pėstieji, tiek dviratininkai. Taip pat projektuojant stengtasi kuo mažiau daryti įtaką aplinkai.
Projektuojamas tiltas prie „Litexpo“ sostinėje
Projektuojamas tiltas prie „Litexpo“ sostinėje / „TEC Infrastructure“/ „KILD“

Projekto autoriai – architektūros konkursą laimėję architektai Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Dominykas Daunys, Ivane Ksnelashvili iš „KILD“ ir konstruktorius Vilius Karieta. Statinio projekto architektūrinės dalies vadovas – P.Išora.

Naujojo tilto ilgis sieks apie 159,4 m ir jis turėtų būti dešimtas pagal ilgį Vilniuje. Ilgiausias tiltas sostinėje – Valakampių tiltas (342 m).

Užvingio salos tilto plotis skirtingose vietose sieks nuo 9 (ties upės pakrantėmis) iki 23,5 m (galuose).

Architektų komandos idėja – Užvingio salos tiltas su išsišakojančiais takais bei panoraminėmis terasomis upės centre.

„TEC Infrastructure“/ „KILD“/Projektuojamas tiltas prie „Litexpo“ sostinėje
„TEC Infrastructure“/ „KILD“/Projektuojamas tiltas prie „Litexpo“ sostinėje

Atrado upėje buvusią salą

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje pristatydamas projektą architektas P.Išora pasakojo, kad komanda atrado toje vietoje kadaise buvusią upės salą. Ji, kaip išsiaiškino architektas, pradėjo nykti maždaug XIX amžiaus pabaigoje. Tai tapo komandos pagrindiniu dėmesio centru.

Pasak jo, šis tiltas yra svarbi jungtis tarp Lazdynų ir Naujamiesčio. Svarbiausia paskata šiam tiltui – parodų centras „Litexpo“, Vingio parkas bei sinergija tarp šių objektų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Petras Išora
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Petras Išora

Skaičiuojama, kad didesnių renginių metu „Litexpo“ per dieną apsilanko 8-20 tūkst. žmonių per dieną, Dainų šventės metu Vingio parką aplanko apie 30 tūkst. Būsimas „Akropolis“ prie Vingio parko per dieną turėtų pritraukti taip pat apie 30 tūkst. žmonių per dieną.

„Šis tiltas tarnaus visai šiai teritorijai“, – įsitikinęs P.Išora.

Naujas traukos objektas

P.Išoros teigimu, teritorijoje aplink planuojamą tiltą dominuoja žaliosios erdvės, yra pastatyta keli pastatų kompleksai. Tačiau greitai viskas gali pasikeisti, mat greta planuose ne tik statybos buvusioje „Velgos“ teritorijoje, bet ir kitoje krantinės pusėje planuojami nauji objektai.

„Šis tiltas svarbus ne tik kaip tarpinė stotelė“, – įsitikinęs architektas.

Architektai siūlo kurti tris žaliąsias zonas: Užvingio salos parką, Vingio parko skverą bei tilto panoraminę terasą su žaliais intarpais.

„Siūlome Vingio parko satelitą kitoje Neries pusėje, kuriame būtų pabrėžta pati sala. Nesiūlome atkasinėti salos, bet matydami istoriją, norime ją pabrėžti“, – antradienį kalbėjo jis.

„TEC Infrastructure“/ „KILD“/Projektuojamas tiltas prie „Litexpo“ sostinėje
„TEC Infrastructure“/ „KILD“/Projektuojamas tiltas prie „Litexpo“ sostinėje

Pasak P.Išoros, pastebima, kad prie dabar esančių pėsčiųjų tiltų sostinėje yra suformuotos viešosios erdvės. Todėl ši idėja tęsiama ir šiame projekte.

Ant tilto žmonės pateks atskiromis šakomis pėstiesiems ir dviratininkams. Tilto vidurys praplatės: viduje bus sukurtos vietos atsisėsti, o šonuose – stabtelėti netrukdant judėjimo.

„Nori stabtelėti ir pasižiūrėti, bet trukdai kitiems. Tas, bent jau man, problema būna Vingio parko tilte“, – pasakojo P.Išora.

Planuojama, kad tilto turėklas bus stiklinis, taip pat pakankamai aukštas, kad užstotų vėją sėdintiems ant suoliukų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Užvingio salos tilto pristatymas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Užvingio salos tilto pristatymas

Stengėsi išsaugoti aplinką

P.Išora tikino, kad tiltas aplinkai didelės įtakos neturėtų daryti. Atvirkščiai, jis turėtų susilieti su aplinka.

Konstrukcinės dalies projekto vadovo V.Karietos teigimu, pėsčiųjų ir dviratininkų takai atitinka minimalius pločio reikalavimus. Anot jo, galima būtų platinti, tačiau dėl to gali tekti kirsti medžius vertingoje teritorijoje.

„Praplatinus takus iki 3 metrų, reikėtų kirsti 5-6 vertingus medžius“, – kalbėjo jis bei pridūrė, kad komanda nenori smarkiai kištis į aplinką ir kad reikėtų kirsti kuo mažiau medžių.

Vilnietis Marius klausė, kodėl šito tilto nebuvo galima statyti greta būsimo „Akropolio“. Ten bus didžiausi pėsčiųjų ir dviratininkų srautai.

P.Išoros teigimu, šis tiltas yra projektuojamas tarp trijų traukos srautų neišskiriant vieno svarbiausio. Kitas dalykas, prie buvusios „Velgos“ gamyklos yra Vilniaus vandenvietė, todėl ten neįmanoma jokios infrastruktūros statyti.

„Taip pat svarbu, kad tiltas nebūtų asocijuotas su privačia struktūra. Vieša infrastruktūra netaptų privačia“, – įsitikinęs architektas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilius Karieta
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilius Karieta

Tiltas – po ketverių metų

Anksčiau Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis 15min yra sakęs, kad per 2020 metus planuojama parengti techninį projektą.

Rangos darbų konkursas turėtų būti skelbiamas 2021 metais, o po jo paaiškės tiksli darbų kaina. Tiesa, pagal konkurso sąlygas projekto sąmata neturėtų viršyti penkių milijonų eurų.

Statybos turėtų būti baigtos vėliausiai 2023 metais.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Užvingio salos tilto pristatymas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Užvingio salos tilto pristatymas

„KILD“ komanda yra žinomi savo tiltais, vienas iš jų laimėjimų – Pietų Korėjoje, Seule, konkurse 60 metrų ilgio ekologiško tilto projektui parengti irgi triumfavo „KILD“.

Tie patys architektai laimėjo konkursą ir Kaune, pasiūlė Nemuno krantus sujungti dviem tiltais. Vieną nuo Senamiesčio pusės į salą per kanalą, kitą – iš salos per Nemuną į Aleksotą.

Planuojamas ir medinis „Alberto tiltas“

15min primena, kad Vilniuje turėtų atsirasti dar vienas tiltas. Antrąjį savivaldybė planuoja tarp Žvėryno rajono ir A.Goštauto gatvės.

Spalio pabaigoje paaiškėjo ir architektūrinio konkurso laimėtojai – pirmą vietą užėmė „INHUS Engineering“ ir „DO Architects“ komandos idėja, pavadinta „Alberto tiltu“. Šis tiltas turėtų būti medinis.

Antrąją vietą konkurse užėmė architektų „Studija 501“, „SRP projektas“, „LT projektai“ ir „Mutuus“ sukurti „Neries vartai“. O trečiąją vietą užėmė „TEC Infrastructure“ su „Lux semita“ architektūrinė tilto idėja.

Tolesniame konkurso etape vyks finalininkų pateiktų dokumentų vertinimas, po kurio paaiškės, ar nėra jokių teisinių kliūčių skelbti galutinius rezultatus ir įteikti laimėtojams pinigines premijas.

Su geriausios konkurso idėjos laimėtojais bus sudaryta sutartis. Po to seks kitas etapas – techninio projekto parengimas ir statybos darbų konkurso paskelbimas.

Tilto statybai savivaldybė planuoja skirti ne daugiau nei 5 mln. eurų.

Tilto plotas turės būti apie 8,5 metro, 3 metrai bus skirti pėstiesiems, 4 – dviratininkams, jo prieigos taip pat turės būti suprojektuotos atsižvelgiant į pėsčiųjų ir dviratininkų srautus.

Anksčiau skelbta, kad tiltas turėtų atsirasti 2022–2023 metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs