O koks Kęsčio adresas? „Tai – penktas aukštas“, – prunkšteli ir parodo pajuodusiu pirštu į aukštybes. Pakviesti į svečius jis atsisako – suka akis į šalį ir jau kažkur eis.
Mieliau kalba apie gyvenimą. Sako, atvykęs čia iš Biržų rajono Beinoro kaimo. Iš tiesų toks yra – pačiame šalies smaigalyje, prie pat Latvijos. Iš ten iki Latvijos per valandą pėsčiomis nukeliautumei.
Pasakoja, kad nebijo šalčio, moka karatė. O kiek uždirba per mėnesį?
Šito pasakyti negali, nes tai per ilgas laiko tarpas. Dirbti galima tik kelias dienas, o ne mėnesį.
Kęstis suskaičiuoja centus ir trumpam išbėga. Parsineša pusę litro rašalu vadinamo prasto vyno.
Kartu ateina ir kiek vyresnis žilas Vytautas su šuniuku. Kol Vytautas kalba, Kęstis laimingas rūko ir jau netaria nė žodelio.
„Tai mano brolio sūnus. Jokiuose Biržuose jis negyveno. Ką galiu padaryti, kad jam vienam būti geriau. Galėtų gyventi pas tėvą“, – sako Vytautas ir pereina prie rimtesnių temų.
Vyras savo akimis matė, kaip didžiulis daugiabutis virto tuščiu pastatu ir landyne, vaiduoklių namu. Prieš dešimtmetį per labai trumpą laiką daugiabutis buvo visiškai nuniokotas.
Priminsime, kad prieš aštuonerius metus šis namas atrodė panašiai. Tik vienas butas, esantis visai šalia Kęsčio urvo, buvo gyvenamas. Ten – be šildymo ir vandens – žiemodavo moteris našlė.
Ji šviesą jungdavo su pirštinėmis, kad elektra nenutrenktų. Buto sienos žiemą pasidengdavo šarma. Į išorines duris buvo prikalusi ilgų vinių. Kam? Kad chuliganai durų neišspirtų. Dabar šios durys, kaip ir visos kitos, išspirtos, o vinys nulankstyti. Voliojasi visai kitame bute.
Name neliko nė vieno radiatoriaus, laido galo ar turėklų. Net medinius dalykus kažkas sukūreno. Tik keletas langų rėmų liko. Namas yra parduodamas – ant sienos užrašytas vieno nekilnojamojo turto agento iš Mažeikių numeris. Kaina – derybų klausimas.
Savo gyvenimą išpasakojęs Vytautas ranka pamoja kiek tolėliau – Ramučių 36-asis namas taip pat tuščias. Lyg ir kažkas gyvena. Tačiau panašu, kad visi apsukresni spėjo iš ten sėkmingai išnešti kudašių.
Vienas butas iškeistas į 19 butų
Abi laiptinės atviros – vėdinasi išmatų smarvė. Vienoje laiptinėje galima patekti tik į pirmą aukštą. Laiptai užgriozdinti grotomis.
Ant elektros skaitiklių skydelio geltonas lapelis skelbia, kad nuo sausio mėnesio dėl įsiskolinimo nebetiekiama elektros energija rūsiui ir laiptinėms. Pasirašo – VšĮ „Akmenės būstas“.
Kitoje laiptinėje galima užlipti iki pat penkto aukšto ir ant stogo. Rodos, niekas čia negyvena, tačiau ant stogo yra palydovinė antena, o patriukšmavus viename bute pasigirsta didžiulio šuns lojimas.
Pašto dėžutės prikištos reklamos ir tuo nėra kam piktintis. Grindys nusėtos laiškais iš įvairiausių tarnybų. Žinoma, dauguma dėl neapmokėtų sąskaitų.
Pašto dėžutės prikištos reklamos ir tuo nėra kam piktintis. Grindys nusėtos laiškais iš įvairiausių tarnybų.
Benediktas Balkauskas, „Akmenės būsto“ vadovas, pamena, kad name lyg ir gyvenami trys butai, tačiau tai buvo pernai – prieš šildymo sezoną. Dabar turėtų būti du.
Visame name žmonių – nė kvapo. Kvapas, tiesą sakant, yra. Ir nekoks. O kas laukia šio namo, kokia jo ateitis, kam priklauso butai?
Apie du trečdalius butų turi AB „Akmenės energija“ – supirko iš gyventojų už grašius arba už skolas. Taip pat perkėlė žmones į tuščius butus, kuriuose jie moka nedidelę nuomą. Keli butai priklauso savivaldybei ir mokesčių inspekcijai.
„Turime jau patirties. Vieno namo neišsaugojome, todėl jį visą išvogė. Jis yra parduodamas, tačiau kas pirks“, – klausia B.Balkauskas.
„Akmenės energijos“ direktorius Albertas Valančius sako, kad anksčiau nemažai butų nupirko iš žmonių, panaikindami jų skolas. Su tais, kurie liko, bus visai kita kalba.
„Jų įsiskolinimai už šildymą siekia po 5–7 tūkst. eurų ir dar nė karto nemokėta. Iš viso bendrovei šilumos vartotojai yra skolingi 2 milijonus eurų“, – skaičiuoja direktorius.
Mes jo butą nesugadintame name iškeitėme į 19 butų vaiduoklyje.
Kodėl butus superka šilumos ūkis? Direktorius atsako, kad tai daro vien dėl to, kad nereikėtų tokio didžiulio namo tuščiai šildyti ir patirti daugybės nuostolių.
Bendrovė taip pat turėjo daugybę butų ir tame name, kuriame šiandien gyvena Kęstis. Galima sakyti, gana sėkmingai jų atsikratė – iškeitė.
„Dabartinis ano namo savininkas turėjo vieną butą ir šiame. Mes jo butą nesugadintame name iškeitėme į 19 butų vaiduoklyje“, – gyrėsi neblogu sandoriu direktorius.
O ar parduotų kokį butą „Akmenės energija“, jei kas panorėtų? „Nekilnojamojo turto prekyba neužsiimame, tačiau visą namą – mielai prašom. Kaina sutartinė. Jei mes jį išsaugosime tokį, koks jis yra dabar, nebus didelių problemų vėl pradėti naudoti, jei mieste gyventojų padaugės.“
Situacija – patas
Naujoji Akmenė šiuo metu yra žydintis miestas. Tačiau pastebimas ryškus paradoksas. Ar žinote, kiek kainuoja butai Naujojoje Akmenėje?
A.Valančius pernai įteikė paskutinius už dyką atiduodamo buto raktus. Dabar tokių butų rasti jau sunkoka. Tačiau už tūkstantį eurų – visai įmanoma. Pridėk dar tiek pat ir turėsi visai neblogą butą.
A.Valančius pernai įteikė paskutinius už dyką atiduodamo buto raktus. Dabar tokių butų rasti jau būtų sunkoka. Tačiau už tūkstantį eurų – įmanoma.
Kelis kartus daugiau už butą moka tik tie, kurie nežino tikrosios situacijos ir aklai pasitiki suktais tarpininkais. Pavyzdžiui – pabėgėliai iš Ukrainos. Apie tai jau rašėme plačiau.
Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad kol kas situacija dėl abiejų namų yra pato situacijoje.
Viename jų gyvenantys žmonės turi teisę patekti į savo namus – grotomis neužtversi, nugriauti svetimos nuosavybės negali.
Namo vaiduoklio savininką, anot mero, reikėtų teisinėmis priemonėmis įpareigoti sutvarkyti landynę. Tai tikimasi padaryti greitu laiku. Nuo to nukentėtų tik vienas žmogus – Kęstis.
„Kodėl Naujojoje Akmenėje butai pigūs? Mes turime daugiausiai butų pagal gyventojų skaičių. Kitaip tariant – turime butų perteklių. Jei panaikintume kelis tokius tuščius daugiabučius, butų kainos teoriškai turėtų pakilti“, – svarstė meras.
