Anot „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, banko tyrimai ir skaičiavimai rodo, kad daugiausia, tai yra 37 proc., studentų gyvena su draugu ar partneriu nuomojamame būste, trečdalis studentų lieka gyventi su tėvais, 25 proc. gyvena bendrabutyje, o savarankiškai būstą nuomojasi tik 7 proc.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai būsto nuomai ir išlaikymui studentai išleidžia apie 83 eurus.
„Tikėtina, kad išlaidos gyvenant bendrabutyje, dalijantis nuoma su partneriu ir nuomojantis būstą atskirai skiriasi“, – 15min sakė ji.
J.Cvilikienė studentams pataria nepamiršti, kad gyvenamos vietos mokesčiai yra tik vieni iš nemažo paketo, kuriuo reikės pasirūpinti jam ir/ar jo tėvams.
„Renkantis būstą reikėtų įvertinti ne tik nuomos, bet ir komunalinių mokesčių kaštus, atstumą iki mokymosi įstaigos. Nuomos neatidėlioti paskutinei minutei, kai labai sumažėja pasirinkimo variantų“, – rekomenduoja ji.
Rinka atsistatė po laikino tūptelėjimo
Anot nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, kai kurie nuomotojai tiek karantino, tiek pokarantininiu laikotarpiu buvo linkę 5–10 proc. mažinti nuomojamo būsto kainas. Dėl Vilniuje staiga išaugusios nuomojamų butų pasiūlos ir susitraukusios paklausos kai kuriuose segmentuose, pvz., Senamiesčio nuomos rinkoje, buvo stebimi tam tikri pokyčiai.
„Ilgalaikė nuoma beveik nekito (nei augo, nei krito), gal tik sostinės Senamiesčio rinkoje buvo laikinas tūptelėjimas kovą–balandį, kuris jau senokai atsistatė ir rinka gyvena atsargiu optimizmu rudeniui“, – tikino jis.
Palyginus su pernai, vidutinė 2 kambarių buto nuomos kaina sostinėje nesikeitė, – sakė M.Čiulada.
M.Čiulados teigimu, neišsipildžius niūriausioms sveikatos specialistų ir ekonomistų prognozėms dėl pandemijos ir šalies ūkio raidos, tikimybė artimiausiu metu fiksuoti neigiamus butų pardavimo ar nuomos kainų pokyčius šalies didmiesčiuose mažėja.
„Tačiau jeigu bendras būsto rinkos aktyvumas neįgaus didesnio atsigavimo pagreičio arba išlaikys sąlyginai žemą dabartinį lygį, tikėtina, artimiausiu metu fiksuosime iš esmės stabilų kainų lygį su nedideliais tiek teigiamais, tiek ir neigiamais pasvyravimais“, – įsitikinęs jis.
Sostinėje kainos nekilo, kitur – augo nežymiai
Situacija būsto nuomos rinkoje aktyvėja. Tradiciškai prieš naujus mokslo metus miestuose, kuriuose yra didieji universitetai ir kolegijos, suaktyvėja nuomos paklausa. Nors įprastai jau rugpjūčio pradžioje buvo matomas aktyvus augimas, tačiau šie metai dėl pandemijos grėsmių yra išskirtiniai, ir tai turi įtakos ir studentų aktyvumui ieškant būsto.
„Abiturientai tik rugpjūčio pradžioje sužinojo savo egzaminų rezultatus, o sutartis pasirašo būtent dabar – rugpjūčio pabaigoje. Ir tikrai ne visi dar pasirašė, o, be to, dauguma universitetų ketina pradėti studijas rugsėjo vidury. Todėl pirmakursiai labai nesiskubina, dairosi, derasi, ieško palankiausio varianto“, – sakė pašnekovas.
Eksperto teigimu, patraukliausi, geriausios kainos objektai sostinėje, iki 350 eurų per mėnesį, išnuomojami per kelias dienas. Kaune ir Klaipėdoje studentai daugiausia ieško buto iki 250 eurų per mėnesį.
„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų birželį–liepą 2 kambarių buto nuoma vidutiniškai atsiėjo 437 eurus. Tokia pati suma prognozuojama ir rugpjūtį.
„Palyginus su pernai, vidutinė 2 kambarių buto nuomos kaina sostinėje nesikeitė. O Klaipėdoje šių metų liepą–rugpjūtį būsto nuomos kainos kilo 3 proc., iki 365 eurų už 2 kambarių butą, o Kaune – 3,5 proc., iki 367 eurų“, – sakė jis.
M.Čiulada pastebi, kad tarp studentų, kaip ir kasmet, taip ir šiemet populiariausi yra nedideli 1–2 kambarių butai senos statybos namuose gyvenamuosiuose rajonuose su geromis susisiekimo galimybėmis ir infrastruktūra. Studijas pradedantiems žmonėms svarbu, kad kambariai būtų atskiri, nepereinami, pageidautina virtuvė ne bendra su svetaine. Taip pat tarp studentų lieka populiaru nuomotis ne visą butą, o tik kambarį.
„Vienu pagrindinių studentų nuomininkų prioritetu išlieka patogus susisiekimas su universitetu, tad studentai renkasi tuos rajonus, kur yra jų mokymosi įstaiga. Kalbant apie Vilnių, mokymo įstaigos yra išsibarsčiusios po visą miestą: yra fakultetų tiek sostinės centre, tiek gyvenamuosiuose rajonuose (Antakalnyje, Saulėtekyje, Baltupiuose, Pašilaičiuose ir kt.). Dėl šios priežasties studentai nebūtinai rinksis gyventi būtinai miesto centre“, – tikino jis.
Karantino metu didžiulis sujudimas įvyko sostinės trumpalaikės nuomos rinkoje, mat nelikus turistų dalis nuomotojų persiorientavo į ilgalaikius nuomotojus. Tačiau, M.Čiulados teigimu, didysis sujudimas šiame rinkos segmente jau praėjo.
„Trumpalaikės nuomos rinkos smukimas savo įtaką padarė jau kovą–balandį, o dabar šios įtakos nebejaučiame. Kalbant apie studentus, trumpalaikės nuomos objektai nelabai papuola į studentų nuomos akiratį. Jie paprastai ieško ko pigesnio, paprastesnio. Svarbu, kuo arčiau mokslo įstaigų“, – tikino jis.
Universitetai kainų nekėlė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rinkodaros ir komunikacijos tarnybos vadovė Grytė Žitkienė 15min sakė, kad studentui vienos bendrabučio vietos mėnesio mokestis svyruoja nuo 45 iki 100 eurų. Kainos nuo 2019 metų išliko nepakitusios.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Paslaugų skyriaus vedėjas Algirdas Bendikas sakė, kad mokymosi įstaigos bendrabučio kaina svyruoja nuo 58 eurų neatnaujintame triviečiame kambaryje iki 150 eurų atnaujintame vienviečiame kambaryje. Jis taip pat tvirtino, jog kainos už bendrabučių teikiamas paslaugas 2020 metais nedidėjo.
Vilniaus universiteto (VU) bendrabučiuose apsistoti kainuoja nuo 44 iki 174 eurų mėnesiui. Nerijus Cicilionis, Bendrabučių centro direktorius, 15min aiškino, jog kainos nuo pernai nesikeitė.
„Atkreipiame dėmesį, jog kainuoja ne kambarys, o vieta. Į kainą įeina komunaliniai ir visi kiti mokesčiai. Studentas gauna reikalingais baldais apstatytą kambarį. Siekiant gerinti bendrabučių aplinką studentams, šiuo metu yra vykdomi patalpų einamieji remontai. Dalis pastatų buvo apšiltinti iš išorės“, – sakė jis.
Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas spaudai Mantas Lapinskas taip pat tvirtino, jog kainos šiais metais nekilo ir liko tokios pačios kaip praėjusiais metais. Universiteto bendrabutyje apsistoti kainuoja nuo 60 iki 153 eurų.
„Kaina tiesiogiai priklauso nuo bazinės kainos, kambario tipo (vienvietis; dvivietis; trivietis), pastato, kambario ir baldų būklės, sanitarinio mazgo tipo (atskiras 1/2 kambariams, bendras aukšte, rūsyje) ir virtuvės tipo (atskira 1/2 kambariams, bendra aukšte)“, – 15min komentavo jis.
Paros Vytauto Didžiojo universitete (VDU) kaina svyruoja nuo 2 eurų (apie 60 eurų mėnesiui) asmeniui už gyvenamą vietą dviviečiame nerenovuotame arba triviečiame renovuotame kambaryje iki 6 eurų už parą (apie 180 eurų mėnesiui) asmeniui vienviečiame renovuotame kambaryje.
„Paprastai studentui suteikiama lova, baldai, interneto ryšys, praėjimo kortelė, į kainą įskaičiuoti ir eksploatuojamos vietos palaikymo ir komunaliniai mokesčiai. Kainą lemia ir išplanavimas, pavyzdžiui, ar WC ir dušu dalijasi keli kambariai, ar tik vieno kambario gyventojai, ar kambaryje yra šaldytuvas, taip pat kaina kinta priklausomai nuo to, ar studentui suteikiama galimybė statyti automobilį šalia bendrabučio, ir panašiai“, – 15min aiškino VDU atstovė Ina Žurkuvienė bei pridūrė, kad universitetas bendrabučių kainų nekeičia penkerius metus.
Virusas keičia ir bendrabučius
I.Žurkuvienės teigimu, dėl COVID-19 viruso šiemet teko įvykdyti keletą pokyčių bendrabučiuose. Pavyzdžiui, iki minimumo sumažintas triviečių kambarių skaičius, o kitais metais jų planuojama atsisakyti ir studentai gyvens tik vienviečiuose arba dviviečiuose įvairių tipų kambariuose.
„Taip pat plečiamas belaidis tinklas atsisakant laidinio interneto, plečiamos laisvalaikio erdvės: statomi stalo teniso stalai, televizoriai, įrengiamos skaityklos, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą bendrose erdvėse įrengtos kameros ir kt. Studentai vietas VDU bendrabučiuose gali rezervuotis el. būdu – nevykdomi konkursai“, – teigė ji.
VU Bendrabučių centro direktorius N.Cicilionis 15min sakė, kad kovojant su pandemija universitetas ėmėsi tokių priemonių: bendrų patalpų dezinfekcija, dezinfekcinės priemonės prie įėjimų į pastatus, kaukių dėvėjimas ir atstumų laikymasis pagal naujausius reikalavimus, atsižvelgiant į situaciją.
„Kitokios priemonės kol kas netaikomos“, – kalbėjo jis.
Panašių priemonių ėmėsi ir VGTU.
„Bendrabučiuose, bendrojo naudojimo patalpose ir prie įėjimo į patalpas įrengti rankų dezinfekavimo skysčių dozatoriai. Periodiškai yra dezinfekuojami visi bendrojo naudojimo patalpose esantys baldų, palangių ir kiti paviršiai, durų rankenos, liftų mygtukai. Apribotas svečių lankymasis bendrabučiuose. Periodiškai instruktuojami bendrabučių darbuotojai“, – sakė A.Bendikas.
KTU atstovo M.Lapinsko teigimu, be jau norma tapusio kaukių dėvėjimo, saugaus atstumo laikymosi bendrose patalpose, visos bendro naudojimo patalpos yra dezinfekuojamos du kartus per dieną, aprūpinamos rankų dezinfekavimo priemonėmis.
„Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Kaune, ribojimas arba negalimas svečių lankymasis bendrabučiuose. Iš užsienio atvykstantiems arba grįžtantiems studentams, kurie privalės turėti neigiamą ne senesnį, nei 72 val. koronaviruso testą arba per 24 val. nuo atvykimo užsiregistruoti testo atlikimui Lietuvoje, sudarytos sąlygos izoliuotis dvi savaites universitetui priklausančiose patalpose. Patalpos paruoštos pagal šalyje numatytus reikalavimus“, – teigė jis.
