Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse ir Ukrainoje: iš ko rinktis galėtume dabar?

Artimiausiu metu stebėsime, kaip pasaulyje siaučianti koronaviruso pandemija pamažu keičia ne tik ekonominę situaciją, bet ir socialinius mūsų įpročius, taip pat ir nekilnojamojo turto (NT) rinką, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ekspertai aptaria jau pastebimas tendencijas ir apžvelgia NT situaciją Baltijos šalyse bei Ukrainoje – iš ko gali rinktis šių šalių gyventojai, šiuo metu besižvalgantys būsto?
Nekilnojamasis turtas
Nekilnojamasis turtas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Estijos bendrovės „RIA.com Marketplaces“ analitikai kovo viduryje išanalizavo populiarius Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos NT skelbimų portalus. Pastebėta, kad Lietuvoje šiuo metu yra didžiausia būstų pasiūla iš Baltijos šalių. Taip pat mūsų šalyje daugiausia parduodama mažos kvadratūros gyvenamosios paskirties objektų, palyginus su Latvija bei Estija. O štai Ukrainoje būstų pasiūla per mažiau nei metus išaugo dvigubai.

Populiariausi – vidutinio dydžio būstai

Pagal tinklalapio Aruodas.lt duomenis, Lietuvoje šiuo metu parduodama 7863 butų ir 8793 namų. Daugiausia parduodama būstų, kurių plotas yra tarp 50 iki 100 m2: tokių objektų skaičius siekia net 7321. Dar 3827 parduodamų objektų plotas yra mažesnis nei 50 m2. Lietuvoje taip pat galima įsigyti 5508 objektus, kurių plotas viršija 100 m2. Analitikai pastebi, kad parduodamų gyvenamosios paskirties objektų kiekis per dvejus metus šalyje sumažėjo 10 proc.

Remiantis tinklalapio KV.ee duomenimis, Estijoje šiuo metu parduodami 8778 butai ir 3917 namai. Čia irgi populiariausi vidutinio dydžo būstai: tokių šalyje dabar siūloma 5372. Dar 3874 objektų plotas yra mažesnis nei 50 m2, o 3449 objektų – didesnis nei 100 m2.

Anot tinklalapio City24.lv, Latvijoje šiuo metu parduodama 6072 butų ir 1636 namai. 1195 objektų plotas nesiekia 50 m2. Likusiųjų pasiūla pasiskirsčiusi panašiai: siūloma 3312 objektų, kurių plotas yra nuo 50 iki 100 m2, ir 3210 didesni nei 100 m2 ploto objektai. Pernai metų gegužę čia buvo parduodama 12 tūkstančių objektų, taigi Latvijos NT rinkoje parduodamų objektų kiekis pastebimai sumažėjo.

Ukrainoje situacija kito ženkliai

Visai kitokia situacija atsispindi Ukrainoje: lyginant su Baltijos šalimis, čia parduodamų nekilnojamojo turto objektų kiekis per mažiau nei metus išaugo dukart. Tinklalapio DOM.RIA.com duomenimis, 2018 m. gegužę Ukrainoje buvo siūloma 110 tūkstančių objektų, iš kurių 80 tūkstančių sudarė butai, o 30 tūkstančių – namai. Šiuo metu Ukrainoje yra parduodami net 195 883 butai ir 34 418 namai. Iš visų šių pasiūlymų, 75 448 objektų plotas yra mažesnis nei 50 m2, 115 182 objektų plotas siekia nuo 50 iki 100 m2, o dar 45 314 objektų yra didesni nei 100 m2.

Paklausą lems būsto palūkanos ir ekonominė situacija

Šiuo metu daugiausia įtakos NT, kaip ir kitoms rinkoms, turi susiklosčiusi neeilinė situacija visame pasaulyje. Anot Artemo Umanetso, „Ria.com Marketplaces“ valdybos nario, nekilnojamojo turto rinkos paveikslas artimiausiais mėnesiais neabejotinai keisis. „Ateitis šiuo metu miglota, todėl žmonės daugiau dėmesio skirs būsto paieškai, bus atidesni ir neskubės priimti sprendimo įsigyti būstą. Taip pat gali būti baiminamasi augsiančių paskolų palūkanų, todėl bus ieškomi pigesni, mažesnės kvadratūros būstai“, – pastebėjimais dalijasi A.Umanetsas.

NT paklausai pastebimos įtakos taip pat gali turėti jau minėta būsto palūkanų norma: bankams pagerinus kreditavimo sąlygas, daugiau pirkėjų galėtų įsigyti būstą, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, Ukrainoje hipotekos paskolų metinių palūkanų norma sumažėjo nuo 21 proc. iki 14 proc. Kai tai įvyko, nekilnojamojo turto paklausa šioje šalyje išaugo. Tarkime, vasario mėnesį apie 25 proc. visų būstų sandorių buvo sudaryta naudojantis paskolomis.

Baltijos šalyse būsto palūkanų norma yra mažesnė nei Ukrainoje: Europos centrinio banko duomenimis, 2020 m. sausio mėnesį Estijoje ji siekė 2,6 proc. Tokia pat būsto palūkanų norma buvo ir Latvijoje, o Lietuvoje – 2,36 proc. Tiesa, šie rodikliai yra gerokai didesni, palyginus su euro zonos vidurkiu, kuris siekia 1,8 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai