Lietuvos ekonomistų teigimu, iš šalies daugiausia emigruoja mažesnes pajamas gaunantys regionų gyventojai. Taigi jie nėra pretendentai įsigyti naujus būstus. Pastaruosius dažniausia perka daugiau uždirbantys didžiųjų šalies miestų gyventojai.
Būgštavimai, kad įvedus eurą nekilnojamojo turto paklausa gali stabtelėti, nepasiteisino net šoktelėjus jo kainai.
„Vilniuje būsto sandorių skaičius ir įperkamumas didėja, nes yra stipri vidinė migracija iš regionų į miestą ir darbo užmokestis auga tos grupės gyventojų, kurie yra aktyviausi – 25–39 metų amžiaus. Tai naujoji karta, kuri randa darbo, turi gerą darbo užmokestį“, – teigia „Nordea“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas.
Pasak ekonomisto, būgštavimai, kad įvedus eurą nekilnojamojo turto paklausa gali stabtelėti, nepasiteisino net šoktelėjus jo kainai. Taip pat pastebima, kad šiuo metu paklausūs ir senos statybos namuose parduodami butai.
Bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda pažymi, kad 2015 metais įvedus eurą įvyko atvirkštinė reakcija – užfiksuotas aktyvesnis pirkimas nei tikėtasi. Pernai parduota 20 proc. daugiau nekilnojamo turto nei 2014 metais.
Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad šiemet augs ir butų skaičius, ir jų kaina.
„Nauja pasiūla yra geras stabdis, nes yra pasirinkimas, iš ko pirkti. Šiuo atveju negalima taip diktuoti kainų, kaip tai galėtum daryti, jei būtų vangesnė pasiūla. Šiemet rinka bus aktyvesnė pasiūlos atžvilgiu, bet auganti ekonomika lems tai, kad kainos šiek tiek ūgtels“, – pastebi „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
