Pranešime teigiama, kad 33,8 mln. Eur teigiamas centralizacijos efektas buvo pasiektas konsoliduojant administracinės paskirties valstybės turtą, talpiau susodinant institucijas valstybei priklausančiose patalpose, parduodant nereikalingą valstybės funkcijoms nekilnojamąjį turtą.
„Galėčiau drąsiai teigti, kad praėjusiais metais valstybės nekilnojamą turtą valdėme produktyviau. Sumažinome valstybės nekilnojamo turto plotus, ne tik efektyviau panaudojant turimas patalpas, bet ir parduodant rekordinį kiekį nekilnojamo turto objektų. Tai leido valstybei sutaupyti apie 1,7 mln. eurų pastatų eksploatacijos sąnaudų ir gauti daugiau nei 31,5 mln. eurų pajamų už parduotą turtą “, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Vykdant centralizaciją, 2019 m. institucijos iš viso atsisakė apie 16,4 tūkst. kv. metrų valdomų patalpų perteklinio ploto, o tai per metus leido sutaupyti daugiau nei 0,4 mln. eurų šių patalpų išlaikymo sąnaudų. Įgyvendinant normatyvus, daugiausia valdytų patalpų ploto (iš viso apie 10 tūkst. kv. metrų) atsisakė Valstybinė mokesčių inspekcija.
2019 m. pabaigoje valstybės įmonės Turto bankas centralizuotai buvo valdoma beveik 585 tūkst. kv. m valstybės nekilnojamojo turto. Šiemet bus užbaigtas paskutinis centralizacijos etapas, kurį pabaigus centralizuotai bus valdoma daugiau nei 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės turto.
Parduotas rekordinis kiekis NT objektų
Turto bankas pernai viešuosiuose aukcionuose pardavė rekordinį kiekį valstybei nereikalingo nekilnojamojo turto objektų – keliskart daugiau nei ankstesniais metais: iš viso buvo parduoti 863 nekilnojamojo turto objektai, kurių bendras plotas sudaro daugiau nei 85,2 tūkst. kv. metrų.
Daugiausiai perteklinio valstybės turto pardavimui perdavė VĮ Valstybinių miškų urėdija – 233 nekilnojamojo turto objektus (17,1 tūkst. kv. metrų), Lietuvos edukologijos universitetas – 20 nekilnojamojo turto objektų (16,7 tūkst. kv. metrų), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras – 11 nekilnojamojo turto objektų (3,7 tūkst. kv. metrų).
Bendros išlaidos valstybės turtui sumažėjo 15 mln. Eur
Pasak Turto banko, per metus mažėjo tiek visas valstybės valdomas nekilnojamasis turtas, tiek išlaidos jo eksploatacijai. 2019 m. pabaigoje valstybė valdė 9,92 mln. kv. m ploto nekilnojamąjį turtą. Tai 3,4 proc. mažiau nei prieš metus, kuomet valdyta 10,27 mln. kv. m ploto patalpų. Išlaidos turto valdymui per metus sumažėjo 9 proc. arba 15 mln. Eur – iki 151,85 mln. Eur. Esminį išlaidų eksploatacijai mažėjimą lėmė remonto, vandens bei šildymo sąnaudų mažėjimas.
2019 m. pabaigoje didžiausią bendro valstybės nekilnojamojo turto ploto dalį sudarė mokslo (20 proc., 1,9 mln. kv. metrų) ir administracinės (18 proc., 1,7 mln. kv. metrų) paskirties NT objektai. Valstybei priklausantis gyvenamosios paskirties ir gamybos NT sudarė po 11 proc., gydymo 10 proc., kitos paskirties 19 proc. Per metus labiausiai sumažėjo transporto, sandėliavimo ir administracinės paskirties turto apimtys.
2019 m. pabaigoje visas valstybės nekilnojamasis turtas buvo vertinamas 2,93 mlrd. Eur.
