Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nelegalius vartus pasistatęs Kauno verslininkas vedžioja institucijas už nosies: sieks įsigyti jais atskirtą sklypą

Katės ir pelės žaidimas – taip galima pavadinti Marijaus Mazucho, valdančio grūdų įmonę „Galinta“, ir valstybinių institucijų santykius, susiklosčiusius po to, kai šis Kauno verslininkas prie savo namų Dievogaloje pastatė vartus, atribojančius valstybinės žemės lopinėlį. Nepaisydamas įpareigojimo pašalinti pažeidimą, M.Mazuchas siekia šį žemės sklypą įsigyti ir baksnoja į kitus nelegalius statinius.
Komisija prie galimai nelegalių statinių
Komisija prie galimai nelegalių statinių / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Istoriją apie tai, kaip besibaigiant 2017-tiems metams Dievogalos Kerupės gatvėje išdygo M.Mazucho ir kaimyno namus apjuosę, bendro naudojimo praėjimą link upelio kitiems gyventojams užtvėrę vartai, 15min aprašė gruodžio 14 d. straipsnyje „Garsus Kauno verslininkas valstybinės žemės lopinėlį pavertė privačiu kiemu: užtvėrė priėjimą prie upelio. Į šią situaciją suskubo reaguoti ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

M.Mazuchas pažeidimų nepašalino. Negana to, teismui apskundė NŽT paskirtą baudą.

Atlikę žemės sklypo ribų patikrinimą vietoje, NŽT Kauno rajono skyriaus specialistai nustatė, kad galimai savavališkai užimta ir naudojama apie 158 kv. m valstybinės žemės, t.y. bendro naudojimo pravažiavimo, kuris iš dviejų pusių yra atribotas įrengtais metaliniais vartais. Anksčiau šiuo pravažiavimu, norėdami greičiau nuvykti į Kačerginę, naudojosi sodų bendrijos „Vandenis“ gyventojai, poilsiautojai, dviratininkai. Atitverta vartais nuo sodų bendrijos liko ir siurblinė. Dievogalos gyventojams užkirstas kelias prieiti prie šalia tekančio upelio.

Kaip tuomet konstatavo NŽT atstovai, galimai savavališkai užimta ir naudojama bendro naudojimo pravažiavimo dalis yra išklota trinkelėmis su apie 0,7 metro dekoratyvinės skaldos kraštais. Ribos posūkio taškuose riboženkliai nerasti, neišlikę.

Sklypo savininko M.Mazucho geranoriškai buvo paprašyta iki 2018 m. kovo 5 d. pašalinti minėtus galimus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, t. y. atlaisvinti valstybinę žemę – bendro naudojimo pravažiavimą, nukelti metalinius vartus, pašalinant iš valstybinės žemės trinkeles ir atstatyti žemės sklypo ribų posūkio taškuose neišlikusius riboženklius. Tačiau tai nebuvo padaryta.

Apskundė baudą teismui

NŽT Kauno rajono skyrius 2018 m. kovo 6 d. atliko pakartotinį patikrinimą vietoje, tačiau situacija nepakito – M.Mazuchas pažeidimų nepašalino. Negana to, teismui apskundė NŽT paskirtą baudą.

„Deja, situacija nepasikeitė. Vartai kaip stovėjo, taip ir stovi“, – teigė į 15min besikreipusi Dievogalos gyventoja Kristina.

Moteris patikino auginanti tris vaikus, kurie nuo vaikystės buvo pratę su dviračiais važiuoti iš namų į Kačerginės biblioteką. Tačiau tai saugiai padaryti šiuo metu jau yra neįmanoma.

„Kodėl? Nes Marijus Mazuchas neteisėtai aptvėrė Kerupės gatvės atšaką, valstybinę žemę paversdamas privačiu kiemu. Dabar vaikai neteko galimybės saugiai pasiekti biblioteką Kačerginėje, nes vienintelis kelias iki jos – mašinomis „apkrautas“ Šakių plentas. Kas atsakys, kai atsitiks nelaimė, kai vaikai visgi pasirinks blogą sprendimą ir važiuos iki Kačerginės plentu? Kaip mes, gyvendami laisvoje Lietuvoje, vis dar gyvename įstatymų nevykdymo nelaisvėje? Liūdna dėl tokio cinizmo“, – kalbėjo Kristina.

Pasak jos, M.Mazucho pastatyti vartai – nuolat užrakinti, jokių pultelių niekas niekam neišdalino.

Savivaldybė – procedūrų įkaitė

Pasak Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Sergejaus Lemziakovo, per keletą mėnesių veiksmų dėl šios situacijos buvo atlikta nemažai, tačiau rezultatų nėra.

„Viskas yra NŽT ir Statybų inspekcijos rankose, savivaldybė šioje situacijoje mažai ką gali padaryti – esame procedūrų įkaitai. Mes informavome NŽT, jie pradėjo administracinę teiseną, paskyrė baudą ir įpareigojo pašalinti statinį, o M.Mazuchas šį sprendimą apskundė teismui. Jis net neslepia, kad piktnaudžiauja procedūrų terminais.

NŽT informavo Statybų inspekciją, kuri jam taip pat surašė įpareigojimą per 6 mėn. nugriauti statinį. 6 mėn. – tai maksimalus įstatyme numatytas terminas, todėl motyvuodami tuo, kad pilietis Mazuchas nesirengia vykdyti institucijų nurodymų, administracijos direktoriaus vardu raštu paprašėme sumažinti statinio nugriovimo terminą iki minimalaus. Atsakymo dar neturime. Dabar Statybų inspekcija turi teisę be teismo tiesiogiai kreiptis į teismo antstolius dėl įpareigojimo vykdymo, tačiau kodėl M.Mazuchui paskirtas maksimalus 6 mėn. terminas, nors statinys tikrai nesudėtingas, atsakyti negaliu“, – 15min teigė S.Lemziakovas.

Anot jo, jeigu Statybų inspekcija sumažintų terminą, antstoliai galėtu vykdyti procedūrą. Tačiau M.Mazuchui išlieka teisė ir šį terminą apskųsti teismui. S.Lemziakovas įsitikinęs, kad verslininkas lauks iki paskutinės nurodyto termino dienos ir tuomet skųs jį.

„Taip ir praeis jo numatyti ketveri metai. Gyvename demokratijoje ir negalime nusileisti iki pažeidėjo lygio, turime viską vykdyti pagal įstatymą. Tik man neaišku, kodėl NŽT nesikreipė į policiją dėl riboženklio sunaikinimo, jeigu jis iš tiesų buvo sunaikintas. Juk tai – baudžiamasis nusižengimas“, – stebėjosi Kauno rajono savivaldybės atstovas.

Galima įteisinti – tereikia sutikimo

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Aušrinės Lisauskienės teigimu, kovo 6 d. vykusio pakartotinio žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo Dievogaloje metu nustatyta, kad buvę pažeidimai nepašalinti. Tuomet, dalyvaujant sklypo savininko atstovui, surašytas patikrinimo aktas. Kadangi pažeidimas nebuvo pašalintas, kovo 20 d. skirta 430 eurų bauda (skundas dėl paskirtos baudos nagrinėjamas teisme) ir informacija apie pažeidimą pateikta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI).

„Daugiau pakomentuoti galbūt galėsime, kai bus teismo sprendimas. Dėl riboženklių, kadangi neaišku, kas ir kada juos sunaikino, papildomai iki šios dienos niekur nesikreipėme“, – teigė ji.

VTPSI Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 15min patvirtino, kad gavo NŽT pranešimą apie neteisėtą valstybinės žemės užėmimą statiniais šalia žemės sklypo Kerupės g. Pranešta, kad statytojas neįvykdė NŽT sausio 4 d. pateikto prašymo per nematytą terminą – iki kovo 5 d., pašalinti numatytą pažeidimą.

„Pagal parametrus, nurodytus Statybos techniniame reglamente, tokie statiniai priskirtini I ir II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai ir tokiems statiniams statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi. Tačiau statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Sutikimas nebuvo pateiktas. Įteisinti pažeidimus galima gavus NŽT sutikimą“, – informavo VTPSI spaudos atstovė Ligita Luščiauskaitė.

Anot jos, balandžio 9 d. inspekcija atliko patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, jog minėtame žemės sklype nustatyti pažeidimai nepašalinti. Atsižvelgiant į tai, departamentas surašė privalomąjį nurodymą atlaisvinti bendro naudojimo pravažiavimą ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – spalio 12 d. Inspekcijos atstovė neatsakė, kodėl buvo skirtas maksimalus terminas, tik pabrėžė, kad įstatymas leidžia skirti ne ilgesnį negu 6 mėn. terminą.

Sieks įsigyti vartais atribotą sklypą

15min susisiekė su M.Mazucho interesus ginančia advokate Žydruole Glebavičiūte. Paklausta, ar žada skųsti ir VTPSI įpareigojimą, ji atsakė, kad šis sprendimas nėra skundžiamas.

„Ką daryti, nuspręsime po teismo sprendimo dėl NŽT paskirtos baudos. Esame pateikę prašymą įteisinti šiuos statinius. Tačiau einame kitu keliu – NŽT sutikimo nesiekiame“, – patikino advokatė.

Pasak paties M.Mazucho, šioje istorijoje slypi „gilesni reikalai“. 15min jis pripažino, bandysiąs įsigyti žemės sklypą, kurį šiuo metu yra aptvėręs vartais – yra pateikti prašymai.

„Ginčas kilo dėl tiltelio, kuris yra nelegalus. Kreipėmės į institucijas dėl jo pašalinimo. Kai to tiltelio nebeliks, nebeliks ir problemos, tikslo vaikščioti pro mano namus. Sodininkai piktinosi, kad negali praeiti į Kačerginę. Bet jie gali. Už kokių 10-15 metrų nuo nelegalaus tiltelio yra kitas – legalus. Tik niekas nekreipia dėmesio, kad praėjimas iki jo – užtvertas. Lai susitvarko šį ir problemų su praėjimu nebeliks“, – naują informaciją pateikė verslininkas, atsiuntęs abiejų tiltelių per šalia tekantį upelį nuotraukas.

Pasak jo advokatės, nenorėdami, kad žmonės vaikščiotų per sklypą, šio savininkai pavertė legalų tiltelį nenaudojamu – apstatė galimai nelegaliais statiniais. Tuomet ir išdygo antrasis tiltelis, kuris yra nelegalus, avarinės būklės, dėl priėjimo iki kurio ir kilo šis ginčas.

„Marijus yra pasiruošęs savomis lėšomis sutvarkyti senąjį, legalųjį tiltelį, sutvarkyti aplink esantį šabakštyną. Kad žmonės galėtų juo vaikščioti. Ten yra varteliai. Taip problema būtų išspręsta“, – kliento pasiūlymą pateikė Ž.Glebavičiūtė.

Žydruolės Glebavičiūtės nuotr./Senesnis tiltelis per upelį Dievogaloje
Žydruolės Glebavičiūtės nuotr./Senesnis tiltelis per upelį Dievogaloje

„Be to, patys skundus rašantys sodų bendrijos „Vandenis“ nariai valstybinėje žemėje yra pasistatę nelegalius vartus, skirtus įvažiuoti į sodų bendrijos teritoriją“, – tikino M.Mazuchas, pabrėžęs, kad žadėtus pultelius, atveriančius jo pastatytus vartus, yra gavę visi artimiausi kaimynai.

Ž.Glebavičiūtė atsiuntė 15min tarpinį NŽT atsakymą dėl sodų bendrijos „Vandenis“ vartų. Jame konstatuojama, kad ties sodų bendrijos riba yra pastatyti vielos tinklo automatiniai vartai mūro stulpeliais, šalia įrengti vielos tinklo varteliai praėjimui. Dar vasario 12 d. atlikto patikrinimo vietoje metu vartai buvo uždari, taip buvo trukdoma pasinaudoti bendro naudojimo keliu. Dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas. Galutinio verdikto iš NŽT advokatė dar nėra gavusi, tačiau tikina girdėjusi, kad vartai pripažinti nelegaliais.

Žydruolės Glebavičiūtės nuotr./Sodų bendrijos „Vandenis“ pastatyti vartai
Žydruolės Glebavičiūtės nuotr./Sodų bendrijos „Vandenis“ pastatyti vartai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?