„Turėjome aktyvią metų pradžią, vėliau sekė karantinas, sandorių skaičiaus kritimas, vasarą rinka atsitiesė. Vasaros antroje pusėje ir rudenį matėme skaičius, panašius ar viršijančius 2019 metų skaičius“, – penktadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje kalbėjo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
2020 m. sausį–rugsėjį senos statybos butai brango 5,5 proc., naujos statybos – 20 proc.
Anot jo, santykinai geriems rezultatams įtakos padarė geri žmonių lūkesčiai.
„Vasarą lūkesčiai grįžo ir nuotaikos buvo pakankamai optimistinės. Nors laukėme pakankamai didelio ekonomikos kritimo, jis kol kas neįvyko ir skaičiai buvo gerokai geresni, negu buvo prognozuojama. Tai atsispindėjo ir visoje nekilnojamojo turto rinkoje“, – sakė jis.
Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje buvo įregistruota 23 tūkst. butų ir 9 tūkst. gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sandorių. Palyginti su 2019 metų sausio–rugsėjo mėnesiais, butų pardavimai šalyje sumažėjo 13 proc., kai gyvenamųjų namų rinka ūgtelėjo 2 procentais.
Butų pardavimai Vilniuje susitraukė 7 proc., Kaune – 9,5 proc., Klaipėdoje – 24 proc.
„Tačiau žiūrint į Klaipėdos savivaldybės rugpjūčio, rugsėjo duomenis, sandorių skaičius buvo netgi didesnis nei 2019-ais“, – kalbėjo P.Rudzkis.
Tuo metu individualių namų rinka Vilniuje gali pasigirti 25 proc. augimu.
„Be Vilniaus, gyvenamųjų namų sandorių skaičiaus augimą pademonstravo ir tokios savivaldybės kaip Molėtai, Trakai, Ukmergė, Anykščiai. Gyvenamųjų namų rinka tikrai buvo aktyvi šiais metais“, – sakė P.Rudzkis.
Tiesa, Kaune individualių namų rinka šiemet neaugo, o Klaipėdoje susitraukė 7 proc.
Būstui įsigyti išleista 1,6 mlrd. eurų
Iš viso per tris šių metų ketvirčius būstui (butams ir gyvenamiesiems namams) Lietuvoje išleista beveik 1,6 mlrd. eurų, arba 2 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Registrų centro duomenimis, prieš 10 metų kas ketvirtas butas buvo perkamas su banko paskola. Vėliau šis santykis nuosekliai mažėjo ir pastaruosius trejus metus, t.y. 2016–2019 metais, skolintomis lėšomis buvo sudaroma apie 40 proc. butų ir namų sandorių.
„Tik šiais metais fiksuojame mažėjimą, skolintų lėšų dalis vėl sumažėjo iki 36 proc. Šiais metais iš trijų butų maždaug du yra perkami už nuosavas lėšas“, – sakė P.Rudzkis.
Taip pat augimas fiksuojamas ir beveik visose būsto kategorijose. 2020 m. sausį–rugsėjį senos statybos butai brango 5,5 proc., naujos statybos – 20 proc.
„Naujos statybos butų kainų augimą sąlygojo struktūriniai pasikeitimai. 2019 metais santykinai didelė dalis sandorių buvo sudaryta Pilaitės, Justiniškių seniūnijose, kur statomi ekonominės klasės butai ir vidurinė kaina yra maždaug 25 proc. mažesnė negu rinkos vidurkis. Tuo tarpu šiais metais minėtose seniūnijose sandorių skaičius sumažėjo daugiau negu trečdaliu, tačiau išaugo Senamiesčio, Žirmūnų, Šnipiškių seniūnijose, kur kainos yra didesnės už rinkos vidurkį“, – aiškino P.Rudzkis.
Noras investuoti neišblėso
P.Rudzkio teigimu, butų pardavimų mažėjimas neatsispindėjo Registrų centro skaičiuojamų investicinių butų, t.y. tokių butų sandorių, kai pirkėjas jau turi bent vieną gyvenamosios paskirties būstą, statistikoje.
Vilniuje šiemet prie investicinių butų sandorių būtų galima priskirti beveik 1,2 tūkst. butų (1 proc. mažiau nei prieš metus), Kaune – beveik 700, arba 4 proc. daugiau nei pernai per tris ketvirčius. Tik Klaipėdoje investicinių butų sandorių skaičius susitraukė 19 proc.
Be to, investicinių butų sandorių dalis nuo bendro butų sandorių skaičiaus trijuose šalies didmiesčiuose per metus padidėjo – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje maždaug kas penktas buto sandoris galėtų būti laikomas investiciniu.
„Galima sakyti, kad nepaisant pavasarį padidėjusio neapibrėžtumo ir laikinai suprastėjusių gyventojų lūkesčių, lietuvių noras investuoti į nekilnojamąjį turtą neišblėso. Žvelgdami į investicijoms patrauklias vietas galima išskirti centrines didžiųjų miestų teritorijas, kur pirkėjai galbūt mato didžiausią galimą savo investicijų grąžą“, – kalbėjo P.Rudzkis.
Analizuojant šių metų butų pirkėjo portretą galima matyti, kad butus investicijai dažniau perka vaikus auginančios šeimos, o tarp nesusituokusiųjų dažniausi atvejai, kai investicinį butą nusipirko išsiskyrusi moteris, auginanti du vaikus. Palyginti, tipinis investuotojas vyras šiemet buvo 30–39 metų amžiaus nevedęs ir vaikų neturintis vyras. Žvelgiant į visus šių metų butų sandorius matomos kiek kitokios tendencijos – didesnę dalį sandorių sudaro nesusituokę asmenys, o tipiniai pirkėjai yra 18–29 metų merginos ir vaikinai be vaikų.
