Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovės teigimu, kitos tokios institucijos, kuri būti padariusi tiek pažeidimų, Lietuvoje turbūt nėra. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) teigimu, vertinimo tarybų nariai nežino, kaip tiksliai nusišalinti nuo klausimo svarstymo, objektai pripažįstami kultūros vertybėmis paskubomis ir dažnai už savininko akių. Komisijos posėdyje padaryta išvada, kad asmenys vertinantys kultūros paveldo vertybes, nesupranta savo pareigų ir atsakomybių.
STT: kultūros vertybių nustatymas – neaiškus ir dažnai skubotas
STT Korupcijos rizikos skyriaus vyresnioji specialistė Olga Česonienė Antikorupcijos komisijos posėdyje pristatė trečiąją KPD korupcijos rizikos analizę. Jos teigimu, pirmiausiai, šiuo metu yra neaiškūs kultūros vertybių vertinimo kriterijai bei kriterijų formuluotės.
„Formuluotės yra abstrakčios ir nekonkrečios, paliekančios vietos interpretavimui. Sąvokos neįtvirtintos, be to, abejojama, ar tokie nustatyti kriterijai leidžia objektyviai ir skaidriai įvertinti Vertinimo tarybų nariams kultūros paveldo objektus ir jų reikšmingumą. Pavyzdžiui, naudojamos tokios sąvokos kaip „naujadaras“, „akivaizdumas“, <...>. Šios sąvokos nėra apibrėžtos ar išaiškintos jokiuose teisės aktuose ir leidžia atsirasti prielaidoms kiekvienam vertinimo tarybos nariui subjektyviai, skirtingai vertinti tas aplinkybes“, – trečiadienį Seime kalbėjo O.Česonienė.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad nei vertinimo tarybų posėdžiuose, nei Kultūros vertybių registre nepavyko aptikti šių sąvokų vartojimo pavyzdžių.
STT užkliuvo ir nekilnojamojo paveldo objektų ir vietovių reikšmingumo lygmens nustatymas. Esą tiek KPD Vertinimo tarybos, tiek pačios savivaldybės gali nustatyti vietinio reikšmingumo apsaugą objektui ir dėl funkcijų dubliavimosi tam pačiam objektui gali būti priskirtos skirtingos vertingosios savybės.
O.Česonienės teigimu, patys paveldosaugininkai tiek kriterijus, tiek Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo nuostatas aiškina sau palankia linkme.
Korupcijos rizikos veiksnys, kurį išskyrė STT atliktas tyrimas, kad nustatant objekto vertingąsias savybes bei priimant sprendimus dėl jų apie tai neinformuojami turto savininkai. Jokie įstatymai neįpareigoja vertinimo tarybos narių to padaryti, o savininkai apie procesus sužino prieš jiems įvykstant arba jau įvykdžius.
„Atsiliepime Kultūros paveldo departamentas (Specialiųjų tyrimų tarnybai – red.past.) elektroniniu paštu rašė, kad nesutinka su šia pastaba ir jie neprivalo informuoti, teisės aktai jiems to nenumato, todėl jie to atlikti neprivalo. Tačiau kitame rašte po kelių dienų, matyt, kitas rengėjas rašo kitaip: „Kultūros paveldo departamentas nuolat teikia informaciją, valdytojai nuolat dalyvauja vertinimo tarybos posėdžiuose sprendžiant įrašymo į registrą klausimus.“ Sunku suprasti, kaip yra iš tikrųjų“, – sakė O.Česonienė.
STT Korupcijos rizikos skyriaus vyresnioji specialistė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje prastai vykdomas nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo procesas. Dėl to, pasak O.Česonienės, objektus pripažinti vertingais suskumbama tik tuomet, kai su jais ketinama ką nors daryti: parduoti, rekonstruoti ar griauti.
Ji pateikė du šalyje garsiai nuskambėjusius atvejus. Pirmasis – Vilniaus policijos komisariato pastato istorija, kuomet tik įsigijus Vokietijos mažmenininkei „Lidl“ pastatu buvo susidomėta ir ketinta jį įtraukti į Kultūros vertybių sąrašą. Antras atvejis, kuomet šį pavasarį, kelios dienos prieš „Telecentro“ aukcioną, į Kultūros vertybių registrą buvo įtrauktas radijo pastatas Kaune.
„Paveldosaugininkų teisės aktuose yra nustatyta tokia procedūra, galima sakyti, inventorizacijos proceso dalis: „objektų atrinkimas ir įrašymas į Kultūros vertybių registrą“. Kelis kartus prašiau KPD paaiškinti, kaip vykdoma tokia atranka, kur ji atsispindi ir kas ją vykdo, parodyti dokumentus, teisės aktus, bet atsakymo negavau. O Kultūros paveldo centro teigimu, tokia atranka nėra vykdoma apskritai, nes nekilnojamojo kultūros paveldo objektų inventorizavimo procesas nevykdomas“, – aiškino O.Česonienė.
Daug klausimų kelia vertinimo tarybų veikla
STT teigimu, visiškai nereglamentuotas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sudarymo mechanizmas, neaišku, kokiu būdu yra atrenkami nariai, kas juos atrenka. Šie nariai „perkami“ viešųjų pirkimų neskelbiamos apklausos būdu, su jais sudaromos jų paslaugų pirkimo sutartys. Nors tai daryti KPD gali ir Viešųjų pirkimo įstatymo nepažeidžia, STT kilo klausimas, ar tikslingai parinktas toks narių „pirkimo“ būdas.
„Būtent dėl šio būdo vertinimo tarybų sudarytojams KPD paliekama plati teisė pasirinkti konkrečius asmenis tapti vertinimo tarybų nariais. Kadangi šiuo metu galiojantis vertinimo tarybų teisinis reglamentavimas nenumato narių kadencijų, dauguma jų šias pareigas eina jau daugybę metų“, – aiškino ji.
Pasak O.Česonienės, taip pat nėra reglamentuotas šių Vertinimo tarybų narių atsakomybės už jų priimtus sprendimus, teisėtumo kontrolės, atskaitingumo. To negali daryti net KPD, kuris sudaro šias komisijas.
„KPD akcentavo, kad jis neturi galių daryti įtaką vertinimo tarybų sprendimų priėmimui, nes jos veikia nepriklausomai. Viena vertus taip, bet juk vertinimo tarybas sudaro pats KPD. <...> Vertinimo tarybose galimai išlieka nebaudžiamumo atmosfera, pagunda rizikuoti atliekant savo funkcijas, galimai ne visuomet sąžiningai ir neobjektyviai“, – konstatavo posėdyje STT specialistė.
Vertinimo tarybose – interesų deklaravimo pažeidimų vajus
VTEK Tyrimų skyriaus vyresnioji patarėja Tatjana Markauskienė Antikorupcijos komisijos posėdyje sakė, kad KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų veikla susidomėta šiemet du kartus. Metų pradžioje vertintas vienas žmogus, o vėliau visi 39 nariai. Iš pradžių KPD atsisakė suteikti duomenis VTEK apie vertinimo tarybų narius.
„KPD puslapyje nėra informacijos, kaip su jais (nariais – red. past.) susisiekti, kas jie yra. Buvo gautas atsakymas, kad jie mums tos informacijos nepateiks, kad jie kreipėsi į Duomenų apsaugos inspekciją ir paklausė, kas turi teisę gauti tą informaciją“, – kalbėjo VTEK atstovė, ji pridūrė, kad duomenis apie vertinimo tarybų narius pavyko gauti tik iš antro karto.
Pasak T.Markauskienės, VTEK tymas parodė, kad 38 atvejais iš 39 buvo nustatyti pažeidimai deklaruojant interesus: vertinimo tarybų nariai deklaracijos apskritai nebuvo pateikę arba deklaracijose nenurodyta, kad tuo pat metu einamos pareigos kitoje institucijoje.
Jai antrino STT atstovė O.Česonienė, kuri atlikdama tyrimą dalyvaudavo vertinimo tarybų posėdžiuose. Jai užkliuvo nusišalinimo, kuomet kyla interesų konflikto grėsmė, procedūros. Esą tarybos nariai nežino, kaip reikia atlikti šią procedūrą.
„Patys tarybų nariai pasisakė, kad jie nežino, kaip tai turi būti atliekama teisingai, jiems niekas nėra paaiškinęs šių dalykų. Galiu pateikti pavyzdį. Viso posėdžio metu vienas tarybos narys tikrai puikiai dalyvavo posėdyje, reiškė savo nuomonę. Tik atėjus balsavimui jis pasakė, kad nebalsuos, nes yra kažkoks neįvardintas konfliktas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visą svarstymą dalyvavo, svarstė klausimus, darė įtaką, turėjo kažkokį lemiamą balsą. Tačiau jų pačių paklausus, kodėl taip yra, jie pasakė, kad mes patys nežinome, kaip reikia nusišalinti“, – pasakojo O.Česonienė.
Po STT ir VTEK atstovių pasisakymų Seimo narys Darius Kaminskas nusistebėjo ir paklausė T.Markauskienės, ar Lietuvoje yra institucija, kurioje tokiais mastais nebūtų laikomasi privačių interesų deklaravimo.
„Na, tiesą pasakius, tokių nelabai turbūt ir galėčiau įvardinti“, – atsakė T.Markauskienė.
