Parama renovacijai – 50 proc.
Nuo 2016 m. pabaigos Neringos miesto savivaldybė remia daugiabučių modernizacijos projektus 20 proc. nuo visos investicijų plane nurodytos sumos. Tokiu būdu prie valstybės paramos energinio efektyvumo priemonėms, kuri siekia 30 proc., prisideda dar 20 proc. ir galutinė parama renovacijai siekia net 50 proc.
Kaip pasakoja Neringos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vedėjas Dainius Skirius, remti senos statybos daugiabučių renovaciją iš savivaldybės biudžeto nuspręsta stebint nedidelį susidomėjimą renovacija – nors norinčių atnaujinti būstą atsirasdavo visada, pamatę investicijų plane galutinę daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo sumą, daugelis namų renovacijai nebesiryždavo. Tam, kad nustatytų, kokia parama padėtų gyventojams lengviau apsispręsti dėl renovacijos net atlikta gyventojų apklausa.
„Iš viso prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos kvietėme prisijungti 12 senos statybos daugiabučių. Jų visų renovacijai iš savivaldybės biudžeto būtų reikėję net 1 ar 2 mln. eurų. Žinoma, tai didelis finansinis įsipareigojimas savivaldybei, tačiau kitos išeities tiesiog nebuvo – turėjome prisidėti prie renovacijos, kad bent keli namai nuspręstų žengti atnaujinimo keliu“, – pasakoja D. Skirius. Savivaldybės atstovas neslepia, kad tikimasi sulaukti ir daugiau namų, pageidaujančių prisijungti prie renovacijos pagal naujausią Aplinkos ministerijos kvietimą.
Jau mato pirmuosius teigiamus rezultatus
Neringos miesto savivaldybė iš tiesų išsiskiria savo atsargiu požiūriu į renovaciją, neslepia vienos didžiausių įmonių, administruojančių renovaciją Vakarų Lietuvoje, vadovas Edgaras Vygantas. Nors visai netoli nuo Neringos yra Klaipėda, kurioje – daug gerųjų renovacijos pavyzdžių, greičiau renovuotis neringiškių šie pavyzdžiai neskatina.
Tarp svarbiausių to priežasčių pašnekovas įvardija tai, kad dažnai butų savininkams Neringos savivaldybėje šie būstai – jau antrieji, juose gyvenama tik vasarą, be to, dauguma daugiabučių – netipinės konstrukcijos ir turi skirtingas šildymo sistemas.
„Šiuo metu Neringoje renovacija susidomėję 9 namai, tačiau svarbiausius etapus kol kas įveikė tik du – vienam namui ruošiamas techninis projektams, kitam planuojami rangos darbai. Galima pažymėti, kad Neringos daugiabučiai nėra tipiniai, daug iš jų turi šlaitinius stogus. Kadangi netipinių daugiabučių daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) kainuoja kiek brangiau nei tipinių, motyvų atnaujinti būstą Neringos gyventojai turi nedaug“, – pastebi pašnekovas.
Gali tikėtis didelių šilumos sutaupymų
Vis dėlto, jeigu renovacija Neringos savivaldybėje taptų populiari, jos rezultatai būtų itin geri – Klaipėda ir jos regionas išsiskiria pilnų energinio efektyvumo priemonių paketų įgyvendinimu. Kaip pasakoja E. Vygantas, dauguma namų renkasi ir valstybės nefinansuojamas renovacijos priemones, tokias kaip šalto vandens, nuotekų sistemos, elektros instaliacijos atnaujinimas. „Svarbiausias argumentas – tai, kad šios priemonės nesudaro didžiosios dalies investicijų į renovaciją, o jų įtaka gyvenimo kokybei ir namo ilgaamžiškumui didelė“, – pastebi pašnekovas.
Be to, dauguma šiame regione renovuotų daugiabučių pasiekia didesnius nei 40 proc. šilumos energijos sutaupymus. „Turime pavyzdžių, kai daugiabutis, įgyvendinęs tik valstybės remiamas energinio efektyvumo priemones, pasiekė 60 proc. sutaupymus. Nors tokių atvejų nėra daug, vis dėlto jie įkvėpia gyventojus labiau domėti renovacijos galimybėmis“, – sako renovacijos ekspertas.
Klaipėdos mieste pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą nuo 2013 m. įgyvendinti 107 projektai, o Klaipėdos rajone – 20. Pagal atnaujintų daugiabučių skaičių uostamiestis yra pažangiausių savivaldybių trejetuke.
