Vyriausybė trečiadienį Neringos valdžiai nutarė perduoti administracines patalpas Neringoje, Miško g. 4. Pastarąsias 2018 metais Turto bankas perėmė iš Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus. Savivaldybė žada administracines patalpas paversti gyvenamuoju būstu.
D.Jasaitis 15min teigė, kad pastatas bus suremontuotas ir skirtas socialinio būsto laukiančioms šeimoms.
„Ten buvo Aplinkos ministerijos vasarnamis, kur jie poilsiaudavo, bet pastatytas kaip tipinis daugiabutis. Ten bus 6 ar 7 socialiniai būstai. Aišku, jį reiks apšildyti, bet šiaip išplanavimas geras. Planuojame pritaikyti pastatą, kad ir žiemą būtų galima gyventi ir išdalinsime kaip socialinį būstą“, – komentavo jis.
Mero teigimu, Neringa susiduria su problema, kad teritorijoje negalima statyti naujų pastatų, o juos galima tik rekonstruoti.
„Antri metai negauname statybos leidimo“, – 15min kalbėjo D.Jasaitis.
Kiek gali kainuoti pastato rekonstrukcija, pašnekovas sakė dar nesidomėjęs.
„Nežinojome, ar pavyks gauti, labai sunkiai ką nors Turto bankas Neringoje duoda. Visur kitur savivaldybėms siūlo imti turtą, o Neringoje, geras likvidumas ir pardavimas, tai sunku išplėšti“, – aiškino D.Jasaitis.
Neringos mero teigimu, šiuo metu pajūry socialinio būsto laukia 34 šeimos.
15min primena, kad visoje Lietuvoje laukia 10,5 tūkst. šeimų ar asmenų. Apie tai praėjusių metų lapkričio pabaigoje skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Be to, už parduotus savivaldybių būstus jos yra sukaupusios apie 13,2 mln. eurų.
Be to, vasario pradžioje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė atlikusi antikorupcinį būsto fondo reglamentavimo vertinimą. Nurodoma, kad savivaldybės vangiai įsigyja socialinius būstus, o esamų paskirtį keičia ir naudoja tarnybinėms reikmėms, rašė naujienų agentūra BNS.
Pasak tarnybos, nėra reglamentuota, kas gali į tarnybinį būstą pretenduoti ir kokiomis sąlygomis, nėra viešai skelbiama aktuali su savivaldybių būstu susijusi informacija.
2017 metais savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, kai tuo tarpu pardavė net 468, o 2018 metais nupirko 52 naujus, o pardavė 304 senus socialinius būstus.
Daugiausia socialinio būsto laukiančiųjų yra Vilniaus (16,1 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Kauno (7,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) Klaipėdos (6,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) ir Šiaulių (5,2 proc. visų šalyje laukiančiųjų) miestų savivaldybėse.
STT pateiktais duomenimis, Birštone per 2015–2019 metus nupirktas vos vienas socialinis būstas, parduoti – penki. Neringos savivaldybė naujų būstų per šį laikotarpį nepirko, tačiau vieną pardavė. Šilutės rajono savivaldybė nuo 2016 metų iš savo biudžeto neįsigijo nė vieno būsto, pardavė 19 būstų. 15 būstų nupirkta pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis.
Šis klausimas buvo keliamas praėjusių metų gruodį ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje. Tačiau atvykę miestų merai aiškino, kad dėl taisyklių, už kiek turi būti nupirktas būstas, kartais to nepavyksta padaryti.
„Sąlygų aprašas sako, kad neturite viršyti rinkos vidurkio, o gerų butų vertė yra žymiai aukštesnė. Aprašyta sąlygose, kokie tai butai: plastikiniai langai, sutvarkyti, tvarkingi. Jie neatitinka tos rinkos kainos ir daugelis savivaldybių susiduria su tuo, kad negali įvykdyti tos sąlygos ir neįsigyja tų butų. Nustato ministerijoje, kad Akmenėje butas kainuoja 3 tūkst. eurų. Jei kažkas sugebės įsigyti tokį butą, aš jam prizą duosiu ir dar savo padovanosiu“, – gruodį Seime kalbėjo Akmenės rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas.
