Diskusijoje įvairių institucijų ekspertai ir architektai aptarė atvejus, kai mieste pradedami statyti komercinės ar rekreacinės paskirties pastatai, kurie vėliau parduodami kaip butai, taip pažeidžiami miesto Bendrojo plano ir kiti reikalavimai.
„Institucijos nebeatsirenka, kas kaltas dėl pažeidimų, todėl reikia inicijuoti, kad nesąžiningi architektai, kurie gudraudami žada statyti viešbutį ar sanatoriją, o pastato daugiabučius, atsidurtų padidintos rizikos sąraše, prarastų kvalifikacijos atestatus“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Atsakomybę turės prisiimti verslininkai ir tokius sprendimus priėmę tarnautojai.
Siekiant didesnio procesų viešumo ir skaidrumo meras pažadėjo, kad savivaldybės specialistų darbą ir jų sprendimus vertins daugiau žmonių.
„Nieko neįtardami neteisėtai pastatytuose daugiabučiuose butus jau nusipirkę vilniečiai neturi tapti situacijos įkaitais, atsakomybę turės prisiimti verslininkai ir tokius sprendimus priėmę tarnautojai“, – sakė Vilniaus meras R.Šimašius.
Vilniaus valdžia jaučiasi įkaite
Pasak savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, dėl susiklosčiusios neigiamos, tačiau teisės aktais nedraudžiamos praktikos savivaldybė ne kartą kreipėsi į teisėsaugos ir statybų priežiūros institucijas. Miesto valdžia teigė, kad statydami komercinį pastatą vystytojai gali pastatyti iki dviejų kartų daugiau parduodamo ploto nei gyvenamajame, jiems nereikia įrengti vaikų žaidimo aikštelių, numatyti mažesni automobilių stovėjimo vietų poreikiai.
Be to, jokie teisės aktai nedraudžia vystytojui parduoti pastato dalimis – viešbučių kambariais, apartamentais ar sanatorijų palatomis. Teisės aktai nedraudžia tokiame pastate esančioje patalpoje deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Mokesčių inspekcija tokio turto, jeigu ten deklaruojamas vienintelis šeimos būstas, neapmokestina komerciniam nekilnojamam turtui taikomais mokesčiais.
„Vystytojai naudojasi teisės aktų sudarytomis sąlygomis pateikti rinkai pigesnį būstą, o pirkėjai naudojasi galimybe sutaupyti. Su problemomis – stovėjimo vietų ar vaikų žaidimo aikštelių trūkumu, pernelyg tankiu užstatymu, – susiduriama vėliau, ir tuomet jas dažniausiai tenka spręsti miesto biudžeto lėšomis. Galios atmesti pagal teisės aktus parengtą projektą, remiantis vien įtarimu, kad jis ateityje bus paverstas daugiabučiu, savivaldybė neturi“, – teigė jis.
Diskusijoje dalyvavę specialistai svarstė, ką reikėtų daryti, kad situacija gerėtų. Viena iš sutartų priemonių – įrašyti nesąžiningai veikiančius ir etiką pažeidusius vystytojus ar projektuotojus į padidintos rizikos sąrašą. Taip pat nutarta sudaryti galimybes jau projektų vertinimo pradžioje numatyti keletą barjerų, kurie leistų laiku pastebėti rizikas.
15min straipsnis sulaukė reakcijos
Diskusijos architektų bendruomenėje kilo po 15min straipsnio, apie tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą dėl sostinėje, Karoliniškėse, iškilusio daugiabučio. Nors jame jau gyvena žmonės ir dauguma butų parduota, formaliai tai nėra daugiabutis, o tik greta esančio viešbučio patalpos.
Atsakovu byloje patraukta ne tik pastato statytoja „Karolinos turas“, bet ir leidimus išdavęs Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamentas. Inspekcijos teigimu, pastatas yra dviem aukštais didesnis nei tai leidžia galiojantys teisės aktai. Minimi ir kiti nukrypimai nuo projekto.
15min portalas yra aprašęs ne vieną istoriją, kaip Vilniuje statomos administracinės patalpos tapdavo butais. Būtent taip apstatytas Ozo parkas sostinėje. Panašiai buvo pardavinėjami butai administraciniame pastate Pašilaičiuose.
Įstatymai numato, kad administracinio pastato paskirtis nesikeičia, jeigu jame 49 proc. patalpų yra gyvenamosios. Tai leidžia beveik pusę bet kurio viešbučio, banko ar biurų pastato tiesiog paversti butais.
Būtent taip buvo vystomas ir „Karolinos parko“ projektas. Buvo gauti leidimai viešbučio rekonstrukcijai. Formaliai pastatytos patalpos šiuo metu yra svečių namai ir priklauso viešbučiui, nors beveik visi butai naujame name jau išparduoti.
