Nugriauti dalį kurorte esančio komplekso pastatų pagal neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį reikėjo iki sausio pabaigos – per metus nuo sprendimo.
Kompleksą valdančios bendrovės „Robala“ direktorius Romas Kvaselis sakė, kad jis dalies komplekso pastatų nenugriovė ir negriaus, nes jie „niekam netrukdo“.
„Vienintelis dalykas, kuriam trukdo, ir UNESCO tai pasakė, yra dokumentai, tai juos reikėtų keisti“, – BNS šią savaitę sakė R.Kvaselis.
Visi, kurie yra pasistatę namus nepriklausomoje Lietuvoje, negali miegoti ramiai, – teigė R.Kvaselis.
Jis įsitikinęs, kad teismo sprendimas komplekso atžvilgiu neįgyvendina teisingumo.
„Jeigu jis būtų blogai pastatytas ir kenktų teritorijai, mes nerodytume principų, bet ekspertai pasakė, kad niekas niekam nekenkia. Taip, pas mus yra teisinė valstybė, bet reikia gerai peržiūrėti įstatymus, nes jeigu mes jų neperžiūrėsime, vykdysime tokius teismo sprendimus ir toks teisingumas valstybėje bus, tada visi, kurie yra pasistatę namus nepriklausomoje Lietuvoje, negali miegoti ramiai, nes vieną dieną kas nors gali pasakyti, kad jų pastatai neatitinka kažkokio teisinio dokumento“, – piktinosi R.Kvaselis.
Priverstinį teismo sprendimo vykdymą turėtų organizuoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). Pasiteiravus, ar inspekcija ketina imtis veiksmų dėl teismo nurodytų statinių griovimo, VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė BNS nurodė, kad to bus imtasi, jei nebus susitarta dėl taikos sutarties.
Dėl taikos sutarties bendrovė „Robala“ pernai gruodį kreipėsi į Vyriausybę. R.Kvaselis tuomet aiškino, kad Valstybine saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) su jais nesidera. VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė savo ruožtu sakė, kad būtent komplekso savininkai nesutinka daryti nuolaidų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai sausį neskundžiama nutartimi nusprendė, kad kompleksą valdanti bendrovė „Robala“ privalo per vienerius metus nugriauti svečių namų pastatą, konferencijų patalpą, jungtį tarp jų ir jungtį su restoranu, taip pat stoginę. Visi šie pastatai pastatyti 2004 metais per rekonstrukciją.
Į teismą dėl statinių griovimo kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra, remdamasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 metų sprendimu. Pastaruoju neteisėtais pripažinti ir panaikinti šių pastatų Lomiškio gatvėje detalusis planas, projektavimo sąlygos, statybos leidimas, pripažinimo naudoti tinkamais aktas.
Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą. Tuo metu 2004 metais per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc. tiek į ilgį, tiek į plotį, tiek į aukštį, taip pat pristatyta stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa, sujungta su svečių namais – tokie statiniai nebūdingi saugomai teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį.
Taikos sutartys su nelegalių statinių savininkais derinamos norint pakoreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pasirašius tokias sutartis gali likti stovėti namai, kuriuos teismai jau nurodė griauti.
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų rengimą inicijavo premjero sudaryta darbo grupė, jai vadovavo tuometinio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė.
2012 metų birželį centro dešinės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius.
Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti verslininkams žalą.
