Ponia Lolita 15min pasakojo 28 arus, esančius Vilniaus rajono Padubių kaime, paveldėjusi iš tėčio, o jis tą žemės gabalėlį atgavo iš valstybės.
„Tėtis turėjo du sklypus: vieną didesnį, o kitą – 28 arų, kurį jam vėliau dėl matavimuose padarytos kažkokios klaidos grąžino. Aišku, to sklypo vieta labai neideali. Tėtis mirė ir aš tą žemę paveldėjau“, – teigė Lolita.
Reikalavo, kad atsiimtų prašymą
Moteris didesniuoju, maždaug hektaro dydžio sklypu leido naudotis pagal panaudos sutartį ūkininkui, kad žemė būtų dirbama, o mažesnįjį nusprendė padovanoti valstybei. Ji kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus rajono skyrių praėjusių metų vasario 23 dieną, užpildė dokumentus, balandį atvykę tarnybos specialistai atliko žemės sklypo apžiūrą vietoje.
„NŽT gali atsisakyti dovanojimo, bet tam turi būti priežastis. Tų priežasčių nebuvo nurodyta, kaip ir viskas iki tol sklandžiai vyko. Be to, kad gaučiau patikros aktą, turėjau rašyti raštus ir tik po to, birželį, tą aktą gavau“, – tikino pašnekovė.
Pasak Lolitos, iškart po to NŽT specialistai pradėjo vilkinti procesą, ją gąsdino dideliais mokesčiais ir prašė atsiimti prašymą dovanoti žemę, nes specialistai nežinojo, kaip turėtų elgtis.
„Kai skambindavau telefonu, pirmiausia susidurdavau su tokiu dalyku: „Oi, tai čia pirmas atvejis, mes nežinom, ką daryti, niekada nėra buvę tokio dalyko.“ Po to pabandė pagąsdinti: „Oi, tai jums reikės mokesčius didelius mokėti. Mes, kai žmonėms pasakom, jie tuojau pat atsisako. Pagal mūsų tvarką, yra taip ir taip.“ Paprašiau atsiųsti tą jų tvarką, kad galėčiau susipažinti, bet tokios tvarkos, apie kurią jie kalba, nėra. Apskritai, kaip valstybės institucija, NŽT privalo turėti procedūras pasirengę, turi būti nurodyta tvarka, kaip vykdoma dovanojimo procedūra. Tokios tvarkos apskritai nėra“, – piktinosi moteris.
Nenori padengti notaro išlaidų
Jai atsibodo laukti reakcijos iš teritorinio NŽT skyriaus, todėl kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kuriai Tarnyba yra pavaldi. Pastaroji skundą persiuntė NŽT pagrindiniam skyriui.
NŽT Teisės departamento išaiškinime rašoma, kad, remiantis Civiliniu kodeksu, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos ir dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir įvykdymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
NŽT iš pinigų, kuriuos jai skiria Žemės ūkio ministerija, gali apmokėti tik išlaidas, susijusias su žemės sklypų, ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, administravimu. Pagal NŽT Teisės departamentą, į tų žemės sklypų administravimą įmokos notarui už sandorio įforminimą neįeina.
„Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir Jums sutikus apmokėti dovanojimo sutarties sudarymo ir kitas išlaidas, susijusias su sandorio sudarymu ir įregistravimu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kviečiame tęsti dovanojimo sandorio procedūrą ir pateikti Skyriui dovanojamo žemės sklypo nuosavybės dokumentus <...> ir sumokėti 3,62 Eur už Registrų centro pažymą sandoriui įteisinti į žemiau nurodytą sąskaitą“, – rašoma praėjusių metų rugsėjo pabaigoje atsiųstame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos atsakyme poniai Lolitai. Be to, atsakyme nurodoma konkreti notarė.
Kiek galėtų kainuoti sandorio įforminimas? Notarai poniai Lolitai tiksliai atsakyti negalėjo, kol nevyko sandoris.
„Tiksliai nežinau, aš pati bandžiau skaičiuoti, bet man tai yra pinigai. NŽT biudžetas – 29 mln. eurų ir nejau jie negali rasti kelių šimtų apmokėti notaro išlaidas?“ – klausė ji.
Nuėjo iki Seimo kontrolierių
Nesutikusi su NŽT sprendimu, žemės savininkė jį apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kad atkreiptų dėmesį į problemą ir į tai, kaip NŽT palankiai sau interpretuoja teisės aktus. Tačiau pastaroji atmetė moters skundą „kaip nežinybingą“. Taip pat Lolita galėjo skųsti sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
„Taip, galėjau kreiptis į teismą, bet kodėl turėčiau eiti į teismą? Nejaugi Lietuvoje niekas nepajuda be teismo? Kodėl su žmogumi taip elgiamasi?“ – sakė ji.
Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai atmetus skundą, Lolita kreipėsi į Seimo kontrolierius. Pastarieji atsakė, kad tai yra civiliniai santykiai, ir rekomendavo kreiptis į teismą.
„Civiliniame kodekse parašyta, kad dovanotojas turi apmokėti notaro išlaidas, jeigu nesusitarta kitaip. Man įdomu, kodėl su manim nesitariama kitaip? Iš manęs reikalauja sumokėti, bet manau, kad mūsų ir svorio kategorijos kitos šiuo atveju“, – įsitikinusi kalbinta moteris.
Be to, ir žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, pagal Registrų centrą, nėra didelė – 388 eurai, todėl pardavus ją nesusikrausi turtų.
„Tam, kad parduotum žemę, reikia kreiptis į NŽT, sumokėti kažkokį žyminį mokestį, vėl užsisuka visai kiti reikalai. Nenoriu nei pasipelnyti, nei nieko, nes man tos žemės nereikia. Valstybei nesiūlau jos pirkti, valstybei noriu ją padovanoti, o ji vis ieško kliūčių, kad tik tas neįvyktų“, – tikino Lolita.
NŽT: tokie jau įstatymai
NŽT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas 15min sakė, kad privačios žemės dovanojimą valstybei reglamentuoja Vyriausybės 2004 metais priimtas nutarimas. Jame nėra tiesiogiai išvardyti atvejai, kada valstybė gali atsisakyti dovanojamos žemės.
„Tačiau sistemiškai vertinant nutarimu nustatytą reglamentavimą, galima daryti išvadą, kad valstybė iš esmės negali atsisakyti priimti dovanojamą žemę“, – teigė jis.
R.Golubovas iš esmės patvirtino tai, ką Lolitai atsakė NŽT specialistai – pagal Civilinį kodeksą, dovanotojas apmoka dovanojimo sutarties sudarymo ir įvykdymo išlaidas, jeigu dovanojimo sutartis nenumato ko kita.
„Viešojoje teisėje galioja imperatyvusis (draudimo) reguliavimo metodas, pagal kurį viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama, o visa, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Kadangi teisės aktuose nėra tiesiogiai nurodyta, kad dovanojimo sutarties išlaidas turi apmokėti NŽT, mes net neturime teisės susitarti su dovanotoju, kad NŽT šias išlaidas apmokės“, – 15min pateiktame atsakyme rašė jis.
Notaras – derybų klausimas
2015 metais pasikeitė tvarka ir nuo tų metų kovo prašymai dovanoti žemę teikiami Nacionalinei žemės tarnybai. Anksčiau jie keliaudavo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Pasak VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorės Irinos Gavrilovos, dovanotoja pajamų iš dovanojimo sandorio negauna, o priešingai, tokiu būdu netenka turto, todėl jai pajamų mokestis neatsiranda.
„Dėl tokio sandorio nei dovanotojai, nei apdovanotajai VMI administruojamų mokesčių prievolių neatsiras“, – 15min aiškino ji.
I.Gavrilova taip pat priminė, kad dovanojimo sutarčiai, kaip nekilnojamojo turto sandoriui, Civiliniame kodekse yra nustatyta privaloma notarinė forma. Jame numatyta, jog dovanotojas, jeigu valstybė nuspręs priimti dovaną, įpareigotas apmokėti sutarties sudarymo ir įvykdymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato kitaip.
„Vadinasi, sutarties sudarymo ir įvykdymo išlaidos gali būti derybų objektu“, – teigė VMI specialistė.
Tačiau, pasak I.Gavrilovos, per 10 metų (iki 2015 metų kovo) Mokesčių inspekcija nebuvo gavusi nė vieno tokio prašymo.
