Modernizuoti jau 27 pastatai
Iš viso jau parengti ir suderinti 1643 namų energinio efektyvumo didinimo projektai. 1222 projektų įgyvendinimui gyventojai pritarė, o 999 projektui gautas finansinių įstaigų pritarimas. Iš jų 791 projektui įgyvendinti buvo pradėti rangos darbų pirkimai, o 500 namų atnaujinti pasirašytos rangos darbų sutartys. Šiais metais baigti renovuoti jau 27 pastatai.
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pabrėžė, kad pastatų modernizavimo tikslas ne tik atnaujinti kuo daugiau namų, bet ir padaryti tai kokybiškai. Anot viceministrės, labai rimtai į modernizavimo darbus žiūri statybos inspektoriai – jie atsakingi už tai, kad procesas vyktų sklandžiai. D.Matonienė pasakojo, kad aplinkos ministerija nuolat bendrauja su statybų inspektoriais, rengia mokymus. Viceministrė pridūrė, kad prie sklandaus modernizavimo proceso gali prisidėti ir visuomenė. Pamatę, kad galimai kas nors vyksta ne taip, kaip turėtų būti, arba kad techninio prižiūrėtojo nėra darbo vietoje, gyventojai gali skambinti ir pranešti.
Džiaugiuosi, kad nebeliko skepticizmo. Kuo toliau, tuo daugiau žmonių pasiryžta savo būsto atnaujinimui, - kalbėjo D.Matonienė.
D.Matonienė džiaugėsi, kad po truputį pradedama suprasti, kad pastatų energinio efektyvumo didinimas naudingas visiems: „Džiaugiuosi, kad nebeliko skepticizmo. Kuo toliau, tuo daugiau žmonių pasiryžta savo būsto atnaujinimui. Pagaliau suprantama, kad iš to niekas nepralaimi.“ Viceministrė teigė, kad laukia labai intensyvi vasara – manoma, kad bus viršyti lūkesčiai. „Jau pasirašyta 500 rangos sutarčių, taigi procesas labai sparčiai juda į priekį. Tikimės, kad šiais metais net 300 pastatų jau bus visiškai baigti renovuoti“, – kalbėjo D.Matonienė.
Aplinkos viceministrė pridūrė, kad kalbama ne tik apie daugiabučius. Į būsto atnaujinimo programą įsitraukia ir individualių namų savininkai, o tai reiškia, kad idėja tikrai pasiteisina.
Pasiryžtančių – vis daugiau
V.Serbenta tikino, kad svarbiausia gyventojams apsispręsti, jog jie tikrai nori atnaujinti būstą. Kone du trečdaliai sovietmečiu išdygusių namų yra labai mažo energinio efektyvumo. BETA direktorius teigė, kad gyventojai turėtų galvoti ne tik apie už šildymą klojamas didžiules pinigų sumas, bet ir apie sveikatą – juk tokiuose būstuose gyvenantys žmonės serga dažniau. V.Serbenta pridūrė, kad atnaujintų būstų savininkai už šildymą moka iki 50 proc. mažiau.
Kone du trečdaliai sovietmečiu išdygusių namų yra labai mažo energinio efektyvumo.
V.Serbenta priminė, kad prie namų energinio efektyvumo didinimo nemažai prisideda ir valstybė. „Jei gyventojai pasiryžta modernizuoti būstą, jiems reikalingas investicinis planas. Be abejo, greičiausiai patys jie jo neparengs, tai turi atlikti specialistai. Investicinio plano rengimą valstybė visiškai kompensuoja, aišku, jei gyventojai yra pasiryžę jį įgyvendinti“, – kalbėjo direktorius.
BETA direktorius teigė, kad šiuo metu apie 1700 sutarčių yra dar ruošiama, taigi matyti, kad procesas tikrai sparčiai juda į priekį.
Aplinkosaugininkai primena, kad didindami pastatų energinį efektyvumą gyventojai ne tik taupo savo lėšas ir rūpinasi sveikata, bet ir tausoja gamtą. Energiškai neefektyvių namų šildymui sunaudojama kur kas daugiau gamtinių išteklių. Dėl įtrūkimų pastatų sienose susidaro vadinamieji šalčio tiltai, pro kuriuos iš būsto išeina šiluma, o taip prisidedama prie klimato atšilimo.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
