Dabartinę sąlygą, kad ši parama teikiama, jeigu pagal renovacijos projekte numatytas priemones pasiekiamas ne mažesnis kaip D klasės pastato energinis naudingumas, siūloma papildyti nuostata, kad šiluminės energijos sąnaudos, įgyvendinus projektą, turi būti sumažintos ne mažiau kaip 20 proc. Pastarąją sąlygą privalu numatyti pagal Europos Sąjungoje nustatytą bendrą energijos vartojimo efektyvumo skatinimo priemonių sistemą, nes daugiabučių namų atnaujinimo projektai finansuojami ES paramos lėšomis.
Kita siūloma naujovė yra susijusi su lėšų, išleistų renovacijos projektams parengti ir įgyvendinti, apmokėjimu savivaldybėms. Kaip rodo ligšiolinė patirtis, pasitaiko atvejų, kad savivaldybės joms tenkančias išlaidas apmoka pačios ir tikisi, kad jas vėliau kompensuos valstybės paramą daugiabučiams atnaujinti administruojanti institucija. Tačiau tokio valstybės paramos teikimo būdo dabartinis įstatymas nenumato.
Todėl siūloma nustatyti, kad savivaldybėms tenkančios gyvenamųjų patalpų atnaujinimo išlaidos renovacijos projektui parengti ir įgyvendinti, turi būti ne tik apmokamos, bet ir kompensuojamos, jeigu savivaldybė ar jos programos įgyvendinimo administratorius šias išlaidas apmokėjo savo lėšomis. Taip pat siūloma nustatyti, kad šiuo administratoriumi skiriama savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita jos kontroliuojama įmonė, kuriai butų savininkų sprendimu gali būti pavesta organizuoti daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimą ir finansavimą.
Siekiant sudaryti galimybę pasirinkti, bus nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pareigos, susijusios su daugiabučio renovacijos projekto parengimu ir įgyvendinimu, gali būti pavestos kitam asmeniui, teikiančiam projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui, kai projektas įgyvendinamas pagal savivaldybės programą.
