Pageidauja ir laiptinės remonto
Dažniausiai teiraujamasi, ar į programą įeina laiptinių remontas. Atsakymas, be abejo, neigiamas, nes tai nėra šilumos energiją taupanti priemonė.
Dėliojant investicijų planus ir jau įsibėgėjus atnaujinimo darbams, iš gyventojų tenka išgirsti labai įvairių pageidavimų, neslepia abu pašnekovai.
„Pasitaiko, kad tenka detaliau gyventojams paaiškinti, kas įeina į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, kokias išlaidas kompensuoja valstybė, o kokių – ne. Dažniausiai teiraujamasi, ar į programą įeina laiptinių remontas. Atsakymas, be abejo, neigiamas, nes tai nėra šilumos energiją taupanti priemonė. Jeigu gyventojai nori susiremontuoti laiptinę, turi tai daryti savo lėšomis.
Negalime remontuoti laiptinių, juolab – to, kas yra butų viduje. Apie tokią galimybę taip pat dažnai teiraujamasi. Atsakome paprastai – ieškokite savo statybininkų, arba bandykite susitarti su tais, kurie darys modernizaciją. Aišku, už atskirą kainą, nes visiems šiems dalykams valstybės kompensacija nėra skiriama“, – dėsto Marius Mažulis, renovacijos projektų vadovas iš vienos didžiausių įmonių, sostinėje prižiūrinčių daugiabučių modernizacijos procesą.
Taip pat skaitykite: 5 klausimai apie techninį projektą
Auksinių langų įsidėti nepavyks
Kitokia situacija susiklosto tuomet, kai pavieniai gyventojai pageidauja, kad jiems sumontuotų brangesnius langus negu tie, kuriuos pasirinko dauguma.
„Pasitaiko, kad žmonės teiraujasi, ar galėtų nusipirkti penkių, trijų kamerų langus. Tas pats ir su balkonais. Kadangi tiek langai, tiek balkonų stiklinimas – individualios investicijos, už kurias gyventojai moka savo lėšomis, tokia galimybė tikrai yra. Tačiau apie tai, kad norima įsigyti brangesnį langą, reikėtų pranešti jau rengiant investicijų planą“, – sako M. Mažulis.
„Auksinių langų įsidėti vis dėlto nepavyks“, – perspėja Marijus Zaborskas, Kauno komunalinio ir butų ūkio direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir pirkimams. Jis atkreipia dėmesį, jog bendra investicijų suma, skirta daugiabučio modernizacijai, didėti negali. Todėl prabangių papildomų priemonių kartais tenka atsisakyti net tada, kai gyventojai pasiryžę už jas primokėti iš savo kišenės.
Jeigu kažkam tikrai labai netinka tai, kas montuojama visiems gyventojams, toks žmogus gali atsisakyti keisti langus ir pasikeisti juos vėliau – po to, kai bus baigta modernizacija.
„Jeigu kažkam tikrai labai netinka tai, kas montuojama visiems gyventojams, toks žmogus gali atsisakyti keisti langus ir pasikeisti juos vėliau – po to, kai bus baigta modernizacija“, – pastebi pašnekovas ir nurodo, jog Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviai turėtų nepamiršti apie sutartis, kurios yra sudarytos su rangovais, ir kuriose yra konkrečiai numatytos išlaidų sumos tiek langams, tiek kitoms priemonėms. Ypatingai verta tai atsiminti tuomet, kai modernizacijos darbai įsibėgėję, o visi dokumentai – jau suderinti.
Taip pat skaitykite: 3 klausimai apie statybos darbų pirkimą
Medžiagos – ir taip ne pačios pigiausios
Kalbėdami apie praktinius pavyzdžius ir savo darbo patirtį, pašnekovai atkreipia dėmesį, jog iš esmės daugiabučių gyventojų, pageidaujančių prabangesnės modernizacijos, pasitaiko gana retai.
„Ne paslaptis, kad tie, kurie gali sau leisti brangius langus, duris, labai kokybišką balkono stiklinimą, modernizacijos nelaukia. Jie tiesiog pasidaro tai savo lėšomis remontuodami butą. Tiesa, kai kada žmonės būna neseniai įsigiję butą ir dar nedarę remonto. Tuomet jiems tikrai aktualios tokios galimybės“, – pastebi M. Mažulis.
M. Zaborskas sako pastebėjęs net priešingą tendenciją – dėl aukštų reikalavimų, taikomų medžiagoms atnaujinant daugiabučius, jos ir taip nėra pigios, o tai stebina gyventojus.
„Medžiagos visada parenkamos labai kokybiškos, o kokybė visada kainuoja. Todėl kartais pasigirsta priekaištų – „Naudojate per brangias medžiagas, yra pigesnių“. Tuomet reikia paaiškinti, kad tiek langai, tiek durys, tiek visos statybinės medžiagos, naudojamos modernizuojant daugiabučius, turi turėti sertifikatus ir atitikti gana aukštus reikalavimus, dėl kurių jie ir yra efektyvūs taupant šilumos energiją“, – sako pašnekovas.
