Besidominčių apžiūromis beveik neliko
Didelė dalis nekilnojamojo turto plėtros įmonių pastebi, kad nors sandorių mažėja, tačiau susidomėjimas nekilnojamuoju turtu – ne. Lankomumas jų puslapiuose išlieka, o gyventojai toliau nagrinėja daugiabučių planus.
Tiesa, Antanas Kišūnas, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas, pastebi, kad karantinas gerokai pakoregavo pirkėjų įpročius bei pardavėjų ir tarpininkų darbo principus. Nepaisant nekilnojamojo turto vystytojų, pardavėjų bei tarpininkų pastangų liko apie 10–15 proc. prieš tai buvusio interesantų bei potencialių būsto aktyvumo, ieškant būsto.
„Natūralu, kad žmonės baiminasi ir nenori vaikščioti po svetimus butus ar namus, o ir pardavėjai taip pat nelabai nori kontakto su svetimais žmonėmis ir nesvarbu, kokias apsaugas jie dėvėtų“, – įsitikinęs jis.
Tačiau nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ pardavimų vadovė Andželika Keršytė aiškino, kad pirmąsias 4 karantino savaites žmonės buvo susikoncentravę į „išgyvenimo“ fazę. Šiuo laikotarpiu didesnių, nekasdienių pirkinių prioritetas buvo, anot jos, žemas. Tačiau ji tikino pastaruoju metu pastebinti atsigaunančią paklausą.
„Šį mėnesį gauname daugiau paklausimų, kaip būtų galima daugiau sužinoti apie būstus, juos apžiūrėti, žmonės teiraujasi apie galimybes susitikti virtualiai ir panašiai“, – sakė ji.
15min nusprendė pasidomėti, kaip dabar atrodo naujų butų apžiūros procesas.
Virtualios apžiūros nepasiteisino
Justinas Šavelskis, „Eikos“ būsto pardavimų vadovas, 15min pasakojo, kad iki karantino kiekvienas pardavėjas siekdavo prisikviesti kuo daugiau klientų. Pavyzdžiui, jo atstovaujamoje įmonėje, skaičiuojama, kad vidutiniškai kas ketvirta apžiūra virsdavo sandoriu.
„Iki karantino viskas buvo paprasta. Tuo labiau kad plėtros įmonės kiekvienais metais buvo nusiteikusios vis didesnę rinkos dalį užkariauti, daugiau būstų parduoti. Pavyzdžiui, vasarį Vilniuje buvo pasiektas visų laikų rekordas ir parduoti 650 naujos statybos butų“, – sakė jis.
J.Šavelskis aiškino, kad pirmas dvi savaites reikėjo susipažinti su situacija, suprasti, kuo gyvena klientai ir kokia kryptimi dirbti. Tuomet, anot jo, manyta, kad geriausias būdas, vedantis link pardavimo, yra virtuali apžiūra.
„Bandėme naudoti „Viber“, kurį naudoja didžiausia auditorija vilniečių, rodėme projektų puslapius, stengėmės išgryninti, kuris butas labiausiai patinka. Siuntėm nuotraukas, videomedžiagą, siekdami sudominti pačiu projektu“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau po dviejų savaičių pamatyta, kad žmonės netrokšta pirkti butų jų nepamatę gyvai, todėl vėliau teko prisitaikyti prie pirkėjų.
„Sutartu laiku, sutarus dėl įvairiausių saugos priemonių, įleidžiame klientą į jam patinkantį būstą. O mes su juo kalbame telefonu ir atsakome į klausimus. Karantino metu efektyvesnio būdo nematome“, – 15min pasakojo J.Šavelskis.
Pasitelkia 3D turus, skambučių programėles
Panašiai dirba ir nekilnojamojo turto bendrovė „YIT Lietuva“, teigė įmonės rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė. Butus siūloma apžiūrėti ir gyvai, bet tokio susitikimo metu gali dalyvauti tik vienas pirkėjas ir pardavėjas.
„Tokiu būdu apžiūrėjus butą tolesnį bendravimą pagal kliento poreikį perkeliame į nuotolinį: įprastais arba vaizdo skambučiais, laiškais“, – sakė ji.
Taip pat siūloma apžiūrėti per vaizdo skambučių programėles. Sutartu metu bendrovės atstovas susisiekia su žmogumi ir tiesiogiai iš pasirinkto būsto aprodo dominančius butus.
„Tokiu būdu organizuojamas gyvas nuotolinis turas po erdves. Klientas gali gyvai klausti papildomų klausimų, paprašyti parodyti vieną ar kitą būsto detalę ar vaizdą pro langą“, – sakė ji.
„Ober-Haus“ atstovas A.Kišūnas pridūrė, kad įmonė pasitelkė virtualius 3D turus, videoapžiūras, 3D modelius ir vizualizacijas. Tačiau jis pripažįsta, kad nors jos palengvina pirminį kontaktą, Lietuvos pirkėjai ir nuomininkai yra dar konservatyvūs.
„Be abejo, tokioms apžiūroms tenka labiau pasiruošti, tam ir ateina į pagalbą šiuolaikinės technologijos. Būtent šiomis priemonėmis žmogus gali apsispręsti, ar tas butas jam iš principo tinka ir ar verta į jį važiuoti apžiūrai – taip sutrumpinamas fizinės apžiūros laikas. Žinoma, išaugęs poreikis, kuo daugiau objektų parodyti virtualiai, videoturuose ir pan., reikalauja daugiau laiko ir resursų, tačiau pastangos atsiperka, nes turime sandorių, kurie prasidėjo ir pasibaigė karantino metu“, – 15min komentavo jis.
Nepastatytų butų pardavimas nepasikeitė
Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ pardavimų vadovė Jolita Kuzmicka 15min teigė, kad didžioji dalis įmonės projektų yra parduodami nepastatytuose namuose. Dėl to iki šiol dauguma pokalbių su klientais vykdavo biure, o dabar tai galima daryti ir nuotoliniu būdu.
„Pastatytuose namuose esant karantinui pradėjome siūlyti klientams virtualias apžiūras, kuomet jie yra namuose, o mūsų vadybininkas objekte, tačiau tai nesulaukė didelio susidomėjimo, klientai labiau vertina gyvą šiltą bendravimą“, – sakė ji.
J.Kuzmickos teigimu, ir iki karantino būdavo nemažai sandorių, kuomet visas bendravimas su klientais vykdavo tik elektroniniu paštu ir telefonu. J.Šavelskis taip pat sako, kad iš tiesų yra buvę atvejų, kuomet klientus pirmą kartą pamatydavo pas notarą.
„Mes tokiai situacijai, kokia yra dabar, iš principo esame pasiruošę, tai vyko ir anksčiau“, – kalbėjo „Hanner“ pardavimų vadovė.
Pasigenda realaus bendravimo
Alma Šiošytė, „Inreal“ NT brokerė Šiauliuose sakė, kad apžiūras vykdo keliais būdais. Jei yra galimybė, objektas negyvenamas ar nenaudojamas, atrakinamos durys ir leidžiama žmonėms patiems apsižiūrėti, o visą reikalinga informaciją suteikiama telefonu.
„Taip pat siūlome ir virtualaus turo paslaugas, kai galime tapti kliento „akimis“ būste ar patalpose, kurios jį sudomino. Tačiau, turiu pripažinti, kad bent jau Šiauliuose, klientai tokia galimybe itin nesidomi. Pirmenybę teikia realiai apžiūrai“, – atskleidė ji.
A.Šiošytės teigimu, nors prisitaikyti prie reikalavimų nėra sunku, jai trūksta tiesioginio kontakto.
„Keista, kai su klientu susitinki ne pirmą kartą, o atpažinti jo negali dėl veidą dengiančios kaukės“, – sakė brokerė.
Teko daugiau informacijos pateikti internete
Tuo tarpu „Omberg“ pardavimų vadovė Kristina Karbauskaitė aiškino, kad karantino laikotarpiu įmonės pardavėjai dirba iš namų ir susitikimus su klientais organizuoja virtualioje erdvėje. Anot jos, tam reikėjo pritaikyti ir procesus, ir informacijos, kuria įprastai dalijamasi su būsto ieškančiais naujakuriais, formatą.
„Pavyzdžiui: informaciją apie virtualius susitikimus skelbiame kiekvieno vystomo projekto interneto svetainėje; medžiagą, kurią įteikdavome į susitikimą atėjusiems klientams, konvertavome į skaitmeninį formatą; pasitelkiame daug vizualikos, kiekvieną savaitę dronu fotografuojame ir filmuojame vystomų projektų progresą, kad galėtume su savo klientais reguliariai dalintis žiniomis apie jų namų statybų eigą“, – teigė ji.
Tiesa, tikimasi, kad situacijai gerėjant ir laisvėjant karantino sąlygoms, tam tikrais atvejais bus galima organizuoti individualius gyvus susitikimus su klientais. K.Karbauskaitės teigimu, gyvai apžiūrėti namus tapo svarbu tiems, kurie laukė statybos pabaigos, kad galėtų planuoti įsirengimo ir įsikūrimo procesus.
