Valstybės tarnybos departamento duomenimis, šiuo metu visose 14-oje ministerijų dirba 3922 darbuotojų. Tačiau kokį jos užima plotą, negalėjo atsakyti nei departamentas, nei Turto bankas, nes patalpas ministerijos valdo pačios arba jas nuomoja, o bendros informacijos Turto bankui nėra pateikusios.
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ duomenimis, ministerijos šiuo metu užima apie 70-80 tūkst. kv. m ploto įvairiuose pastatuose.
Persikėlimas turi vieną gerą dalyką – kai kraustaisi, apsižiūri, kokį turtą turi ir kiek tau jo reikia, – M.Statulevičius.
Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugo Statulevičiaus, S.Skvernelio iniciatyva yra sveikintina. Jo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės atvejis, kai 2004 metais nuspręsta visus valdininkus nuspręsta perkelti iš Gedimino prospekto į naują biurų pastatą Konstitucijos prospekte yra geras pavyzdys.
„Persikėlimas turi vieną gerą dalyką – kai kraustaisi, apsižiūri, kokį turtą turi ir kiek tau jo reikia. Ūkiškai kalbant, vienas iš privalumų būtų, kad valstybė galėtų įvertinti, kaip efektyviai ji naudoja turtą, kiek jai jo reikia. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės atvejis, kai kėlėsi iš labai erdvių patalpų Gedimino prospekte į kompaktiškas ir efektyviai išplanuotas patalpas, kur tiek pat žmonių tilpo gerokai mažesniame plote. O paliekamą turtą tikrai bus galima išnaudoti, nes rinka, atsižvelgdama į galimybes, ten norės kažką daryti ir tai bus žingsnis į priekį“, – teigė jis.
Vis dėlto, M.Statulevičiaus nuomone, valstybinėms institucijoms geriau būtų keltis ne į vieną pastatą, o į biurų miestelį, kuriame būtų 40-50 tūkst. kv. m ploto pastatų.
„Valstybinių institucijų miestelis turėtų būti lengvai pasiekiamas ir darbuotojams, ir interesantams. Jis turėtų būti prie aplinkkelio, ar kitose teritorijose, kurios nesudarytų naštos eismui. Tarp gyvenamųjų namų juk neįkursi 4 tūkst. darbuotojų. Visgi tai būtų nemažas pastatas, apie 40-50 tūkst. kv. m ploto masyvas ar eilė pastatų, kuriuos reikia ir funkciškai išplanuoti. Laike, įsivaizduoju, tai užtruks visą kadenciją, ne mažiau kaip 3-4 metus. Bus gražaus darbo, bet šiaip įdomu, čia būtų žingsnis efektyvumo link“, – kalbėjo jis.
LNTPA vadovo nuomone, jeigu būtų nuspręsta dabar perkelti visas ministerijas į vieną pastatą, tokį rinkoje būtų sunku rasti.
„Nelabai rastų dabar tokio pastato ar kelių gretima esančių. Žinoma, jei yra mintis nekelti visko į vieną, bet numatyti kelias zonas, galbūt ir realu. Ne taip iš karto, bet matant biurų plėtrą, matant, kiek Vilnius suplanavęs kvadratinių metrų. Valstybė ateitų su aiškia politine nuostata ir tikrai rinkoje sukeltų sujudimą, susidomėjimą tokia galimybe. Gali būti, kad tokie objektai būtų pasiūlyti iš esamų, o dalį galbūt reikėtų statyti“, – kalbėjo M.Statulevičius.
Tuo tarpu bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovo Mindaugo Kulboko nuomone, tokio S.Skvernelio pasiūlymui įgyvendinti tereikia politinės valios.
„Įmanoma, tik reikia politinės valios ir nepolitizuotų sprendimų. Ekonominė logika paremta kaštų ir naudos principais turi turėti viršenybę priimant tokius sprendimus. Neužtenka pasakyti: „Aš jaučiu, kad tai bus gerai“. Reikia pagrįsti ir tarnautojų perkėlimas taps visai realus“, – sakė M.Kulbokas.
Jis taip pat pridūrė, kad Turto bankas šiuo metu atlieka panašius veiksmus: kuriamos informacinės sistemos, ruošiamasis centralizuotam valstybinio turto valdymui.
Tačiau, M.Kulboko teigimu, į vieną pastatą sukelti visas ministerijas būtų neracionalu, nes visų pirma tai būtų nesaugu, o antra – skirtingų institucijų poreikiai yra skirtingi.
„Ministerijų poreikiai skirtingi: vieniems reikia prestižo ir organizuoti užsienio svečių bei investuotojų priėmimus, kitoms – viešumo nereikia. Racionalu būtų jungti ministerijas pagal profilius ir bendrus interesantus. Bet prieš galvojant apie sujungimą bendruose pastatuose būtinai reikėtų peržiūrėti egzistuojančias struktūras bei darbo vietų naudojimo reglamentus“, – sakė jis.
Analitiko nuomone, beveik 4 tūkst. tarnautojų būtų realu sutalpinti į 50 tūkst. kv. m ploto pastatų kompleksą. Taip būtų atlaisvinta apie 70-80 tūkst. kv. m ploto ministerijų valdomų pastatų, kuriuos galima būtų parduoti ar išnuomoti rinkoje.
Ketvirtadienį surengtoje 15min konferencijoje S.Skvernelis teigė, kad ministerijų pertvarka galėtų neapsiriboti dalies jų iškėlimu į Kauną – taip pat svarstoma Vilniuje veikiančias ministerija sukelti į vieną pastatą. Tai Vyriausybei, leistų sutaupyti lėšų – būtų atsisakoma dalies darbuotojų, taip pat būtų galima atsisakyti brangių pastatų, kurių vertę lemia jų vieta ir paveldosauginės savybės, bet ne praktiškumas ir patogumas.
„Mes tikrai kalbame apie galimybę visas ministerijas (...) perkelti į vieną pastatą, vieną instituciją, taip taupant tiek labai didelį kiekį besidubliuojančio aptarnaujančio personalo ir transporto, nekalbant apie visus išlaikymus ir logistinius dalykus“, – portalo 15min konferencijoje ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.
Jis aiškino, kad tam tinkamą pastatą būtų galima išsinuomoti.
„Valstiečiai“ laikosi pozicijos, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos būtų perkeltos į Kauną. Anot S.Skvernelio, daugiau valdžios institucijų galėtų atsirasti ne tik Kaune, bet ir, pavyzdžiui, Klaipėdoje.
Valstybinės institucijos jau keliasi seniai
15min jau rašė, kad valstybės valdomi „Vilniaus vandenys“ planuoja parduoti prestižinėje sostinės vietoje, Dominikonų gatvėje, įsikūrusią pagrindinę būstinę ir klientų aptarnavimo skyrių.
Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat svarsto galimybę parduoti dalį pastatų netoli Lukiškių aikštės.
2014 metais Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kelis padalinius, tarp jų ir kelių policijos, perkėlė į biurų pastatą „Jan“ sostinės Mėnulio gatvėje. 2015-aisiais už 2,46 mln. eurų parduotas buvęs Lietuvos kelių policijos tarnybos pastatas sostinės Giraitės gatvėje.
2012 metais iš penkių skirtingų vietų Vilniaus centre į vieną pastatą vadinamajame biurų komplekse „Verslo trikampis“ persikėlė valstybės valdomo Lietuvos pašto administracija. Tiesa, bendrovės centrinės būstinės pastatą A.Vivulskio gatvėje už beveik 1,7 mln. eurų pavyko parduoti tik 2015-aisiais.
2008 metais į naują biurų pastatą Rinktinės gatvėje, pastatytą už 25,2 mln. eurų, persikėlė Generalinė ir Vilniaus apygardos prokuratūros. Buvęs Generalinės prokuratūros pastatas sostinės A. Smetonos gatvėje parduotas tik 2012 metais už 1,22 mln. eurų.
2004 metais Vilniaus miesto savivaldybė persikėlė į už 21,4 mln. eurų pastatytą biurų pastatą Konstitucijos prospekte. Jos ankstesnį pastatą Gedimino prospekte už 11,74 mln. eurų įsigijo Airijos kompanija „Duke House Asset Managers“.
